Trečio vaiko atsiradimas nebuvo toks paprastas, sako vyro spaudimą nutraukti nėštumą patyrusi Gintarė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt). Apie nėštumą pranešusi vyrui moteris sulaukė ne palaikančių žodžių, o ignoravimo, engimo bei raginimo nutraukti nėštumą. Tiesa, į tokią situaciją Gintarė pateko antrą kartą – pirmąjį ji sutiko su vyro spaudimu ir nėštumą nutraukė.
„Skaudu, kad vyro paveikta priėmiau netinkamą sprendimą ir tąkart nutraukiau nėštumą. Su tuo iki šiol negaliu susitaikyti. Pastojusi dar kartą vėl susidūriau su puolimu ir psichologiniu spaudimu, kad ir šis vaikutis negimtų. Nors ankstesnės klaidos ištaisyti negalėjau, neleidau sau padaryti dar vienos“, – prisimena Gintarė.
Moteris atvira – skaudu, kai suvoki, kad žmogus, su kuriuo pragyvenai daug metų, nenori jūsų vaiko. Tačiau su psichologiniu spaudimu ji gyventi nenorėjo – besilaukdama trečio vaikelio Gintarė suprato, kad negali nuleisti rankų, bet nežino, kur kreiptis pagalbos. Apie vyro spaudimą ir anksčiau nutrauktą nėštumą su artimaisiais ar kolegomis kalbėti nenorėjo – tai pripažinti buvo be galo sunku ir gėda, apgailestauja ji.
Pagalbos ranką ištiesė Krizinio nėštumo centras – Gintarė netikėtose vietose vis pamatydavo jo reklamą. „Atrodo, tos reklamos pačios mane surasdavo“, – juokiasi ji.
Palaikymo sulaukė iš dukrų
Po kurio laiko apie savo nėštumą ir tai, kad jų tėtis vaikučio nenori, Gintarė pasakė dukroms. Nors pokalbis tuo ir pasibaigė, iš dukrų pusės atsirado didelis palaikymas – abi mamą lydėjo į gydytojų konsultacijas, padėjo namuose, tačiau vyro reakcija nesikeitė.
„Bėgant laikui vyras suvokė, kad vaikas atsiras, tačiau nejaučiau jokio palaikymo ir domėjimosi. Tai jaučiasi ir gimus sūnui, todėl dabar su vyru skiriamės – jei žmogus atsisako turėti vaiką, jis ne tik nejaučia atsakomybės už savo veiksmus, bet niekada ir nebuvo tas, kuris tokios dovanos vertas. O mano sūnus yra mano dovana – jam gimus mano gyvenimas pasikeitė, neįsivaizduoju savęs be jo“, – šypsosi Gintarė.
Anot moters, ji visada suvokė, kad vienai auginti tris vaikus gali būti sunku, tačiau tai – nesvarbu. „Mes, mamos, visada atrandame galimybių, surandame išeičių. Juk vėliau į tave ištiestos vaiko rankos atperka viską. Visada yra kuo pasidžiaugti – ir kaip gali palyginti tas akimirkas prie stalo, pramogas parke ir kančią, kurioje tektų gyventi su mintimi, kad atsisakei viso to dėl žmogaus, kurio net nebėra šalia.“
Gintarė pabrėžia, kad pirmieji metai gimus vaikui nėra lengvi, – šis laikotarpis gali atrodyti kaip juodas gyvenimo periodas, tačiau vėliau jis spalvinsis įvairiomis spalvomis ir taps gražesnis, sako ji.
„Dabar man lengva kalbėti, tačiau tuo metu atrodė, kad žemė iš po kojų slysta. Jaučiausi krintanti labai žemai – ir psichologiškai, ir morališkai. Prisiminkime, kad priimti sprendimą labai lengva, tačiau vėliau su juo teks gyventi – gali visą laiką to gailėtis”, – kalba moteris.
Svarbiausia išspręsti santykių problemas
Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė pasakoja, kad dažniausiai į centrą kreipiasi tos moterys, kurios laukiasi neplanuotai, arba tos, kurių nėštumas dėl pasikeitusių aplinkybių tampa krize. Pavyzdžiui, pašlyja šeimos santykiai ar sveikata, moteris praranda darbą.
Vis dėlto pagrindinė priežastis, kodėl dėl neplanuoto nėštumo moteris kreipiasi į centro specialistus, – saugių ir pasitikėjimu grįstų santykių su vyru, nuo kurio ji laukiasi, stoka ar neigiama vyro reakcija.
Centro psichologė Rūta Julija Klovaitė priduria, kad paprastai neplanuotas nėštumas į paviršių iškelia tam tikras santykių problemas, kurios kaupėsi jau anksčiau. Dėl to, pabrėžia ji, svarbiausia išspręsti tikrąsias santykių problemas, o tai padarius vaiko gimimas paprastai nebekelia tokios baimės ir netikrumo jausmo.
Širdies balsas paprastai nugali proto balsą
Dažniausiai spaudimą „eiti susitvarkyti“ besilaukianti moteris patiria iš vyro, kurio vaiko laukiasi, sako Z. Tomilinienė. Vis dėlto centro vadovė pasakoja, kad raginimo pasidaryti abortą nėščiosios sulaukia ir iš tėvų ar draugių, tačiau, pabrėžia ji, tokį sprendimą priėmusios moterys vėliau neretai kenčia ir negali rasti ramybės bei sau atleisti, dažnai pašlyja ir poros santykiai. Vienoms tokia savijauta trunka kelis mėnesius, o kitoms – kelerius ar keliolika metų, apgailestauja Z. Tomilinienė.
Psichologė R. J. Klovaitė priduria, kad prieš priimdamos tokį sprendimą moterys būna labai išsigandusios, todėl Krizinio nėštumo centras ir tampa ta vieta, kurioje moterys gali atsigręžti į save ir suvokti, ko nori iš tikrųjų.
„Kartais, kai moteris laukiasi, įsijungia racionalus protas, kad dar netinkamas laikas vaikui, kad partneriai dar nepasiruošę, o šios vardijamos priežastys tuo metu atrodo logiškos, tačiau, kai nutraukiamas nėštumas, prabyla širdies balsas“, – liūdnai šypsosi R. J. Klovaitė.
Z. Tomilinienė priduria, kad paprastai protu širdies balso jau negalima nuslopinti. Abortą patyrusioms moterims gali prasidėti depresija, padidėti savižudybės rizika, dingti noras rūpintis kitais vaikais. Centro vadovė prisimena moterų patirtis, kai į kliniką ateidavo verkdamos, jau dvejodamos dėl savo pasirinkimo, o jų sprendimą būtų galėjęs pakeisti ir informacinis lankstinukas.
Centro vadovė ramina, kad nors nėštumo metu situacija atrodo labai sudėtinga, gimus vaikeliui kartais viskas išsisprendžia. Pavyzdžiui, nors partneris iš pradžių išsigąsta ir palieka moterį, paprastai vėliau sugrįžta pasidomėti, o paskui, kai vaikas gimsta, nori juo rūpintis. Į šeimą atkeliavęs kūdikis dažnai tampa ir stimulu daugiau uždirbti, susirasti geresnį darbą.
„Kiekvienas vaikas atsineša savo kraitį. Tikrai. Būna, kad iš pradžių šeima lyg neturi, ką duoti vaikui, išskyrus meilę ir gyvybę. Tačiau kai atsiranda vaikas, atsiranda ir resursai. Kriziniu laikotarpiu svarbu nepasiduoti skubotam sprendimui, su kuriuo teks gyventi likusį gyvenimą. Juk aplinkybės keičiasi, o pajamos taip pat“, – tikina Z. Tomilinienė.
Kokios moterys kreipiasi pagalbos?
Nors gali susidaryti vaizdas, kad pagalbos dėl neplanuoto nėštumo dažniau kreipiasi jaunos, nepilnametės merginos, centro specialistės skuba paneigti tokius stereotipus – tik maždaug penki procentai klienčių yra jaunos merginos iki 20 metų.
„Stereotipai ir yra tik stereotipai. Oficiali abortų statistika rodo, kad daugiausia abortų pasidaro moterys nuo 25 iki 39 metų. Dažniausiai jos jau būna baigusios mokslus, turi darbą. Bėda ta, kad dažniausiai jos neturi mylinčio vyro. Tas faktorius tikriausiai ir nulemia, kad žinia apie nėštumą visą pagrindą iš po kojų išspiria“, – kalba Z. Tomilinienė.
R. J. Klovaitė priduria, kad sunku pateikti į Krizinio nėštumo centrą atėjusios moters portretą, nes tokį nėštumą patiriančios moterys labai skirtingos. Vis dėlto bendrumų yra – dažnai moterų išgąstis dėl nėštumo būna tik pirma reakcija, kuri po kurio laiko pasikeičia.
„Skatiname neskubėti, nes tą akimirką gali suveikti emocijos ir žmonės paskuba priimti sprendimą. Vis dėlto dažniausiai tos baimės būna iracionalios, pavyzdžiui, būsimieji tėveliai pradeda galvoti apie vaiko išsilavinimą. Moteris dar tik laukiasi, o mintys jau sukasi apie vaiko mokslus, kyla baimių, ar abu partneriai sugebės būti gerais tėvais. Tačiau paprastai tokios baimės kyla iš jų pačių šeimų“, – kalba R. J. Klovaitė.
Nė viena šeima nesigailėjo sprendimo gimdyti
Paprašytos pasidalyti įkvepiančiomis moterų istorijomis, abi specialistės kurį laiką galvoja – juk kiekviena istorija kažkuo įkvepia. Vis dėlto centro vadovė papasakoja vienos moters patirtį: „Yra buvęs atvejis, kai moteris mums paskambino nusprendusi pasidaryti abortą, nes jos vyras dvejojo dėl galimybės auginti vaiką. Kai mes kalbėjomės, jos vyras sėdėjo tame pačiame kambaryje ir klausėsi mūsų.
Po pusvalandžio moteris perskambino besidžiaugdama, kad paklausęs pokalbio vyras nusprendė, jog jie vis dėlto pasiruošę susilaukti vaiko. Paprastas vyro žodis „gimdykim“ moteriai tikriausiai buvo kaip saulės spindulys, kaip gražiausia giesmė, ištikimybės ir meilės priesaika.“
Per metus Krizinio nėštumo centras į pasaulį padeda atkeliauti apie 50–60 kūdikių. Vis dėlto Z. Tomilinienė teigia, kad negalima sakyti, jog centras išgelbėjo tiek gyvybių, – dalis besikreipusių moterų gimdytų bet kuriuo atveju, tačiau joms tiesiog reikia pagalbos. Be to, neaišku, kiek gimsta vaikų, kurių mamoms centro specialistai padėjo pasikalbėję telefonu. Per visą centro egzistavimą gimė 230 vaikučių, kurių tėvai kreipėsi į centrą. Nė vienas šių tėvų bei mamų nesigailėjo sprendimo gimdyti, sako Z. Tomilinienė.
„Kartais mūsų klausia, ar buvo tokių klienčių, kurios skųstųsi, kad įtikinome gimdyti, o dabar gailisi. Mes niekada neįtikinėjame ir neverčiame gimdyti, tai kiekvienos moters sprendimas. Niekada nežadame, kad gyvenimas bus rožėmis klotas, jei pagimdysi. Išauginti vaiką yra didelis iššūkis, tačiau tai labai prasminga“, – pokalbį baigia Z. Tomilinienė.
Tiems, kas patiria sunkumų dėl neplanuoto nėštumo, persileidimo, patirto aborto ar kūdikio netekties, į Krizinio nėštumo centrą galima kreiptis el. paštu pagalba@neplanuotasnestumas.lt arba telefonu 860357912.
