Antradienį kapitonas Romaldas Adomavičius ir du jo kolegos laivu kurėnu išplaukė į „Nacionalinės ekspedicijos“ laivų sąplauką, turėjusią vykti Kaune. Bet pakilus vėjui laivą mariose pradėjo semti. Iš jo įgulos nariai ėmė kibirais pilti vandenį, bet laivas apvirto, o kapitonas Romaldas Adomavičius nepagavo jam mesto plūduro ir išnyko bangose.
Šeštadienio vakarą, tęsiant šią savaitę nuskendusio kurėno kapitono Romaldo Adomavičiaus paieškas, pasieniečiai pranešė, kad rastas jo kūnas. Vėliau informacija apie jo tapatybę patvirtinta.
Jis nedėvėjo gelbėjimosi liemenės, todėl vandenyje išbūti tokiomis oro sąlygomis buvo praktiškai neįmanoma. Su juo plaukę įgulos nariai dėvėjo liemenes. Specialistai teigia, kad tai galėjo padėti jiems išsigelbėti.
Romaldas Adomavičiaus buvo Lietuvos Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus istorikas-muziejininkas. Per daugiau nei 40 darbo muziejuje metų jo atlikti tyrimai apie senuosius Kuršių nerijos laivus ir pirmuosius lietuviškus laivus tarpukaryje, muziejininkų vadinami ypač svarbiais.
Lietuvos Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, kartu su Romaldu Adomavičiumi dirbusi daugiau nei 40 metų, R. Adomavičių prisimena kaip spalvingą asmenybę su giliomis Lietuvos laivybos istorijos žiniomis ir sako, kad jam nebuvo lygių, o tai, ką jis padarė per savo gyvenimą, išliks tyrinėtojams.
Ji pasakojo, kad R. Adomavičius buvo be galo patriotiškas žmogus. O svarbiausia tema muziejuje jam buvo Lietuvos laivybos istorija ir jos ištakos. „Romas aistringai tai darė ir visada sakė, kad jam svarbiausia, kad tame Lietuvos istorijos etape nebūtų pamirštų“.
Jos manymu, Romaldo Adomavičiaus susidomėjimas senovine laivininkyste galėjo prasidėti tada, kai tuometinis Jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis gavo žinią, kad Ventspilyje, Latvijoje, yra vienintelis pajūryje išlikęs originalus kurėnas. Kai Jūrų muziejus nusprendė atsivežti originalų kurėną į Klaipėdą, juo ėmė plaukioti R. Adomavičius, taip jis pradėjo savo kapitono karjerą. „Tada jis ir užkibo“, – prisiminė O. Žalienė.
2000 m., originaliam kurėnui nusidėvėjus, jis ėmėsi statyti jo repliką – 18 a. vidurio tradicinio Kuršių marių žvejybos laivo rekonstrukciją. Tai buvo vienas didžiausių jo karjeros darbų.
„Tada prasidėjo mūsų projektas ‚Kurėno sugrįžimas‘ – masė ekspedicijų. Plaukiojom į Karaliaučių vis skleisdami lietuviškąją kultūrą ir rodydami, kad kurėnai pas juos taip pat buvo. Tokia kurėno agitbrigada – su paroda, su folkloriniu kolektyvu. Mes ten atvažiuodavom, įsikurdavom tose gyvenvietėse ir tokia kaip agitacija vykdavo“, – sakė O. Žalienė.
R. Adomavičiaus vadovautos ekspedicijos sukūrė dešimtis kitų projektų ir parodų. Jau 10 metų organizuojamas tradicinis Jūrų muziejaus renginys „Dangės flotilė“, kurio metu į Dangės upę suplaukia istoriniai laivai. Pirmasis televizijos laidos „Nacionalinė ekspedicija“ sezonas nufilmuotas plaukiant per Lietuvą Jūrų muziejaus kurėnu, kuriam vadovavo kapitonas R. Adomavičius.
Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė prisimenė, kad Romaldas Adomavičius gilinosi ne tik į laivų sandarą ar struktūrą, bet ir į tai, kaip jautėsi žmonės, plaukioję jūromis.
„Kaip istorikas, kaip jūrinio paveldo puoselėtojas ir žinovas – jam nebuvo lygių. Jis buvo tas vienintelis galbūt ekspertas, konsultantas ir apie laivus, ir apie žmonės, kurie plaukiojo tais laivais. Ir netgi apie jausmą, nes jam tai buvo labai svarbu. Ką jautė jūrininkai ir ką turi jausti jūrininkai. Tai yra, drąsa, galbūt kartais ir nepamatuota, jūreiviškos garbės jausmas ir, aišku, suvokimas, kad tu prieš jūrą nepakovosi. Bet gali su ja susidraugauti“, – sakė O. Žalienė.
Prieš mirtį R. Adomavičius su sūnumi Romualdu Adomavičiumi parengė leidinį „Prie Lietuvos laivyno ištakų“, kurį Jūros šventės metu pristatys Lietuvos jūrų muziejus. Pagal šią knygą, Romaldas Adomavičius parengė parodos teminį planą, kuri bus eksponuojama Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje. „Mes tikrai tą parodą užbaigsim“, – tvirtino O. Žalienė.
Lietuvos jūrų muziejus ketina įamžinti istoriko R. Adomavičius atminimą. „Aš manau, kad įamžinsim savo veiklom. Tai yra ir Dangės flotilė – kurėnai suplauks. Paskirsim Dangės flotilę jo atminimui“, – sakė O. Žalienė. „Žinoma, ir to paties kurėno atgaivinimas – padarysime taip, kad jis plaukiotų. Toks žmogus negali švystelėti ir praeiti. Mes tikrai įamžinsim jo atminimą.“
Pokalbio klausykitės laidoje nuo 1:47 min.
