Lietuvoje

2019.06.27 15:36

Karoblis ragina sparčiau didinti išlaidas gynybai, nebalansuoti ties 2 proc. BVP riba

Saulius Jakučionis, BNS2019.06.27 15:36

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį paragino politikus sparčiau didinti finansavimą gynybai.

Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors pažadėjo šį rodiklį pasiekti dar 2018 metais.

NATO šalių gynybos ministrų susitikime Briuselyje dalyvaujantis R. Karoblis teigė, kad Lietuva neturėtų kasmet balansuoti ties 2 proc. BVP riba.

Pasak ministro, didesnis gynybos biudžetas reikalingas norint greičiau modernizuoti kariuomenę.

„Mums reikia rasti tvaresnį sprendimą ir rasti būdų, kaip užtikrinti didesnį finansavimą“, – BNS sakė R. Karoblis.

„Tai turi būti ne tik pliusiukas prieš NATO, tolesnė kariuomenės modernizacija ir jos auginimas, pajėgumų vystymas reikalingas dėl mūsų pačių“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, didesnis gynybos finansavimas taip pat reikalingas įgyvendinti tarptautiniams įsipareigojimams.

Planus jaukia ekonomikos augimas

Šių metų gynybos biudžetas siekia 948 mln. eurų. Tokia suma buvo numatyta skaičiuojant, kad finansavimas krašto apsaugai sieks 2,01 proc. BVP.

Tačiau išaugus ekonominėms prognozėms, šią savaitę NATO paskelbtuose skaičiavimuose teigiama, jog Lietuva šiemet gynybai skiria 1,98 proc. BVP.

Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai. Tam, kad gynybos biudžetas siektų 2 proc. BVP, Vyriausybė metų pabaigoje krašto apsaugai papildomai paskyrė daugiau nei 21,5 mln. eurų. 

Tačiau neužteko net ir šios papildomos sumos – asignavimai krašto apsaugai 2018 metais siekė 1,98 proc. BVP.

Pasak R. Karoblio, reikalui esant šiemet gynybai bus paskirti papildomi pinigai, kad įsipareigojimas dėl 2 proc. šiemet tikrai būtų įgyvendintas.

Jis teigė, kad 2020 metų valstybės biudžeto derybose paprašė didinti gynybos finansavimą, tačiau neatskleidė, kokia suma.

„Skaičiai derybose yra apie augimą. Aišku, jis neturi būti toks, kaip kad tada, kai artėjome prie 2 proc. BVP link ir kasmet skirdavome po 150 mln. eurų papildomai. (...) Vis dėlto didėjimas turi būti tvarus“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, yra sutarusios iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.

NATO gynybos ministrai Briuselyje aptarė Aljanso šalių pažangą didinant finansavimą gynybai.

Aptarė atsaką Rusijai dėl INF

Ministrai taip pat sutarė imtis atsakomųjų gynybinių priemonių prieš Rusiją, kaltinamą pažeidus vidutinio nuotolio raketas draudžiančią INF sutartį.

R. Karoblis sakė, kad rusų gaminami vidutinio nuotolio ginklai nekelia tiesioginės naujos grėsmės Lietuvai, nes Rusija šalį gali pasiekti ir trumpojo nuotolio raketomis.

Vis dėlto krašto apsaugos ministras tvirtino, kad tiek Lietuva, tiek sąjungininkai „turi matyti bendrą paveikslą“ ir imtis papildomų priemonių, susijusių su Baltijos jūros regiono gynyba.

„Mes ir toliau turime ruoštis kolektyvinei gynybai, NATO turi prisitaikyti, įskaitant mūsų regiono stiprinimą per pratybas ir kitus veiksmus, kuriuos šiuo metu planuojame“, – sakė ministras.

INF sutartis oficialiai turėtų liautis galiojusi rugpjūčio 2 dieną, iš jos pasitraukus dokumentą pasirašiusioms Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms.

JAV daug metų skundėsi dėl Rusijos turimų antžeminio bazavimo raketų sistemų 9M729, o vasarį pranešė, kad pasitrauks iš INF sutarties, jeigu tos sistemos nebus sunaikintos.

Kitą savaitę šaukiamas NATO ir Rusijos Tarybos susitikimas. Tai bus paskutinis bandymas įtikinti Maskvą atsisakyti raketų ir išgelbėti INF sutartį.

Ilgai neigusi turinti INF uždraustų raketų sistemą, Rusija dabar tvirtina, kad ji nepažeidžia sutarties ir savo ruožtu pažeidimais kaltina Vašingtoną.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius