Lietuvoje

2019.06.23 16:31

Vilniuje paminėtos nevienareikšmiškai vertinamo birželio sukilimo metinės

papildyta 18.45
Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.06.23 16:31

Patriotiškai nusiteikusių baikerių motociklų kolona sekmadienį prieš vidurdienį sudrebino Gedimino prospektą. 1941-aisiais, pirmosiomis karo dienomis, Lietuvą drebino sukilimas prieš paskubomis besitraukiančius sovietų armijos dalinius ir komunistų aktyvistus. Kaune paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas ir sudaryta Laikinoji vyriausybė, užimta radijo ir telefono stotys. Po kelių dienų vokiečiai įsakė paleisti ginkluotus lietuvių dalinius, o dar po savaitės Laikinoji vyriausybė buvo priversta nutraukti veiklą. 

„Sukilimo reikšmė yra be galo didelė ir tuo, kad tai išjudino Lietuvą, išjudino ginkluotą pogrindį, kuris vėliau, pokariu, peraugo į partizanines kovas, kurios prasitęsė dešimčiai metų. Taip buvo parodyta, kad lietuviai sugeba ginklu priešintis tokiai galingai valstybei, tokiai nežmoniškai ir teroristinei santvarkai“, –  LRT TELEVIZIJAI kalba Laisvės kovotojų sąjungos valdybos narys Kęstutis Balčiūnas.

Baikerių kolona žuvusiuosius per sukilimą pagerbė prie KGB rūmų, Lukiškių aikštėje, taip pat – prie pastatų, kuriuose veikė aktyvistų fronto štabas ir dirbo ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas Jonas Noreika- Generolas Vėtra. 

„Esmė yra vienybė. Labai svarbu šiandien parodyti vienybę ir parodyti pagarbą savo tautos didvyriams“, – kalba motociklininkų projekto „Suk rankeną“ organizatorius Egidijus Tatarūnas.

Sukilimas turi ir dvejopą vertinimą, nes jo metu prasidėjo nacių organizuotas masinis žydų žudymas Lietuvoje. Publicistas Vidmantas Valiušaitis teigia, kad dviprasmybes 50 metų jas bandė įkalti sovietai, siekę iš istorijos išbraukti tautos pasipriešinimo kovas. 

„Laikinajai vyriausybei ir kovotojams už Lietuvos laisvę, kurie bandė atstatyti nepriklausomybę, tai nepasisekė. Jie bandė net ir žydams padėti, bet nesugebėjo“, – teigia A. Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Vytautas Landsbergis sako, kad toks pats sukilimas įvyko ir 1990-aisiais kovo 11-ają, kai buvo paskelbta, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė. 

„Lietuva priešinosi ir tada birželį ir vėliau, kai savanoriai ėjo į vietinę rinktinę, kad atremtų raudonosios armijos grįžimą. Kiekvieną kartą priešinosi ir ginklu, ir žmonių solidarumu, ir kultūra – išlikim savimi, išlikim Lietuva, lietuviška“, – sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

V. Landsbergis kreipėsi į mitingo dalyvius, pavadindamas juos sukilėliais ir ragino nepamiršti pažado – „Lietuva – bus“.