Lietuvoje

2019.06.24 10:16

Tomilinas: mano misija – atstovauti kiek kitokiai nuomonei, ne tik partijos vadovo

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.06.24 10:16

Mano misija – atstovauti kiek kitokiai nuomonei, ne tik partijos vadovo, interviu LRT.lt teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Tomas Tomilinas.

Vienas iš „valstiečių“ derybininkų dėl naujos valdančiosios koalicijos LRT.lt atskleidė, kad derybų su „socialdarbiečiais“, „tvarkiečiais“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga metu jau parengta didžioji dalis būsimosios koalicijos iniciatyvų.

T. Tomilino teigimu, LVŽS jau nusprendė, kurias ministerijas norėtų išsaugoti savo rankose ir kurios galėtų atitekti būsimiems koalicijos partneriams. Politikas tikino, kad jei jam būtų pasiūlytas socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis, jis šios atsakomybės imtųsi, tačiau čia pat priduria, kad greičiausiai tokio žingsnio žengti nereikės, mat, „valstiečio“ įsitikinimu, šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis susitvarko su savo pareigomis.

– Derybų dėl koalicijos grupės pranešė, kad paruoštas koalicinės sutarties projektas su 30-čia punktų. Ar Jūs įsitikinęs, kad visi būsimi koalicijos partneriai tikrai pasirašys dokumentą?

Derybos vyko intensyviai. Skirta pakankamai laiko šiam procesui, nebuvo skubos, nesusipratimai buvo sprendžiami, keitėsi formuluotės, vienos ar kitos pusės nusileido dėl kažko. Džiaugiuosi, kad 90 procentų projektų jau yra nušlifuoti ir iš principo liko susitarti dėl galutinių vaiko pinigų sumų. Formuluotės per derybų procesą smarkiai keitėsi, o tai reiškia, kad koalicijos indėlis buvo ženklus. Tai leidžia suponuoti, kad jie pasirašys sutartį, nes jie prisidėjo prie teksto pakankamai stipriai.

– Ar visus tuos derybų metu sudėliotus pasiūlymus „paveš“ valstybės biudžetas?

– Visi punktai yra įvertinti Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tie skaičiai buvo vienas iš argumentų, kurie lėmė supratimą, kad galbūt reikėtų sudėlioti prioritetus ir neimti visko iš karto, nes biudžetas „nepavežtų“ pirminio siūlymų sąrašo. Tad sąrašas smarkiai keitėsi.

Galima paminėti nemokamą pradinukų maitinimą, diskusijas dėl vidutinės algos, diskusijas dėl motinystės išmokų. Esame viena pirmaujančių šalių pagal motinystės išmokų dosnumą, tai natūralu, kad jei paraleliai vyks diskusija dėl vaiko pinigų, reikia susidėlioti prioritetus. Žmonėms, kurie planuoja vaikus, svarbūs ne tik pirmi dveji metai, bet ir treti, ketvirti, penkti metai. Turime Lenkijos pavyzdį ir mums reikia daugiau ambicijos, kalbant apie vaiko pinigus.

– Kokie dar pasiūlymai buvo patvirtinti? Ar tarp jų yra ir nemokamos bakalauro studijos?

– Taip, tai yra mūsų Vyriausybės nuostata. Ji liko ir mes ją tikrai įgyvendinsime.

– Postų dalybos – dar priešakyje, bet „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“ jau pareiškė, kokių ministerijų jie norėtų. Ar „valstiečiai“ turi numatę, kurias ministerijas jie norėtų išsaugoti?

– Jūs labai greitai sužinosite visą sąrašą. Dabar aš neįgaliotas to sąrašo paskelbti. Aš jį žinau, mūsų frakcija ne kartą svarstė. Derybų rezultatų paskelbimas bus netrukus – jau kitą savaitę.

Spekuliacijų viešumoje buvo per daug. Mes derybų nekomentuojame ir stengiamės kitų kolegų atžvilgiu būti korektiški. Svarbu, kad bus išlaikytas darbų tęstinumas visų koalicijos partnerių pasiūlymuose.

– Kaip Jūs tada vertinate būsimus koalicijos partnerius, kurie, skirtingai negu Jūs, nesibodi kalbėti apie tai, kokių postų jie norėtų?

– Mes tik pačioje pradžioje pradėjome derinti kalbėjimą. Nebuvo aiškios sinergijos. Bendrauti ketvertuke pradėjome visai neseniai ir kuo toliau, tuo labiau mes suderiname tuos žingsnius. Pradžioje per daug derybų turinio buvo ištransliuota, bet mes laikėmės korektiškesnės pozicijos ir man atrodo, kad ji labiau pasiteisino.

O derybos vyksta ir tiesiog nesinori derėtis viešumoje. Mūsų interesas aiškus – išlaikyti tai, ko pasiekėme per dvejus metus, užtikrinti tęstinumą, įvertinti labai geras koalicijos partnerių iniciatyvas, pavyzdžiui, mokesčių progresyvumo stiprinimą, pasiūlytą „socialdarbiečių“.

– Jūs esate vienas iš „valstiečių“ rinkimų programos autorių, daug dirbote prie socialinių programos aspektų. Ar sutiktumėte tapti socialinės apsaugos ir darbo ministru, jei šis postas būtų Jums pasiūlytas?

– Bet kuris aktyvus politikas sutiktų, bet aš dabar matau labai puikų ministrą (socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį – LRT.lt) ir noriu, kad jis tęstų darbą.

Aš esu tikrai aktyvus Seimo narys, mano darbai, manau, buvo pakankamai neblogai įvertinti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Man tai yra svarbiausia, o jeigu teoriškai man reikėtų imtis atsakomybės, aš tos atsakomybės imčiausi.

Bet šiandien manau, kad L. Kukuraičio veikla yra vienas ryškesnių pavyzdžių, kai darbai nesiskiria nuo planų, projektų. Be jokios abejonės, tam reikėjo Sauliaus Skvernelio, visos Vyriausybės politinės valios, nes eina kalba apie tokias svarbias išlaidas, kaip pensijos, vaiko pinigai, socialinės politikos finansavimo didinimas. Vieno ministro darbo neužtektų, bet kalbant apie specifiką – vaiko teisių reformą, socialinės politikos praplėtimą, paslaugų šeimoms plėtrą – aš jo darbais labai džiaugiuosi.

–  Jūs esate nusivylęs vadinamųjų profesionalų Vyriausybe ar galvojate, kad tokį formatą reikėtų išlaikyti?

– Nebuvau didžiulis šalininkas labai stipraus politinių partijų ir profesionalų atskyrimo. Komunikacine prasme galbūt tai buvo naudingas žingsnis mūsų partijai. Šioje vietoje buvo svarbu nutraukti neformalius, korupcinius arba pusiau korupcinius ryšius. Tą pasiekti mums pavyko.

Bet dviračio neišrasi – politinė atsakomybė yra būtent ta forma, kai ministrai yra atsakingi parlamentui ir turi labai aiškius ryšius su politine partija, kuri juos delegavo. Tų ryšių nebuvimas buvo viena iš mūsų problemų arba kai kurių problemų Vyriausybėje ir Seime atsiradimo priežasčių.

Bet, kita vertus, mes laimėjome tai, kad mūsų ministrai rūpinasi savo reputacija, savo įvaizdžiu srityje, kurioje jie dirba. Jų pagrindinis tikslas yra pagerinti situaciją, jie nesiekia išspręsti kažkokias savo finansines problemas ar padidinti partijų kasą. To mūsų politikoje neliko ir dėl to mūsų profesionalų Vyriausybė pasitvirtino.

Bet tai buvo laikinas sprendimas – tam tikra prasme viskas grįžta į savo vietas ir mūsų profesionalai po truputį tampa atskaitingi juos delegavusiai politinei partijai. Norėtųsi, kad ministrų stojimas į partiją vyktų sparčiau, bet jų jau turime nemažai – keturi ministrai yra partijos nariai.

Svarbu, kad mes ministrams parodėme pagarbą, leidome jiems formuoti savo komandas, nesikišome, nesiūlėme principo, kad kita partija turėtų deleguoti viceministrus ar patarėjus. Bet už tai mokame tam tikrą kainą ir to ryšio su ministrais kartais trūksta. Frakcijoje yra nepasitenkinimo, o ryšio su ministrų komandomis tenka ieškoti patiems.

– Ar būtinybė tapti partijų nariais taps sąlyga ministrams, kurie dirbs performuotoje Vyriausybėje?

– Nėra tokios sąlygos, bet Vyriausybės formavimo principas keičiasi ta prasme, kad kai kurios partijos tikriausiai deleguos ministrus. Aišku, ir dabar yra dalis ministrų, deleguotų kitų partijų. Tas principas sustiprės, partijų ryšiai su ministrais sustiprės.

Jeigu partijos nuspręs, kad ministras turi būti jų narys, tai viskas – bus įvardintos ministerijos, į kurias partijos deleguos savo narius.

– O kaip elgsis „valstiečiai“? Jūs prašysite ministrų tapti partijos nariais?

– Ministrus esame viešai kvietę į partiją, tačiau mūsų profesionalams nekelsime tokios sąlygos.

– Kaip Jūs vertinate „valstiečių“ atsitraukimo veiksmus rinkimų metu? Turiu omenyje R. Karbauskio pareiškimą apie LVŽS pasitraukimą iš koalicijos, pralaimėjus rinkimus, premjero S. Skvernelio pareiškimą apie atsistatydinimą liepos 12 dieną, Šarūnoo Marčiulionio išrinkimą į EP. Visais šiais atvejais, galbūt išskyrus premjero poziciją, kuri lieka mįsle, nuomonės pasikeitė.

– Visi klausimai labai skirtingi, skirtingo žanro. Neneigiu, kad pareiškimų prasme buvo padaryta tikrai nemažai klaidų. Visada reikia skirti daugiau laiko pasitarimo procesui. Susilaikyti nuo išankstinio komentaro, dar ir dar kartą pasitikrinus nuotaikas frakcijoje, partijoje, valdyboje, taryboje visada yra sveika ir tikrai mes tą pamoką, man atrodo, išmokome arba išmoksime.

Kalbant apie EP rinkimus, tai be konkretaus rinkėjų reitingavimo buvo sunku vertinti, koks bus galutinis sprendimas, sunku buvo vertinti, kas pasitrauks, kas nepasitrauks. Pats Š. Marčiulionio pasitraukimas yra teisėtas, teisingas. Kartais žmonės persigalvoja, nes yra sąrašo principas, o tai reiškia, kad gali daug kas atsitikti, įvertinant reitingavimą, numatytus darbus, partijos interesus. Tas judėjimas sąraše buvo, tai matome ir kitose partijose. Nieko tame blogo.

– Bet ar Jums neatrodo, kad rinkėjai, balsavę, reitingavę Š. Marčiulionį, buvo apgauti, kai sužinojo, jog jo vietą EP užims Stasys Jakeliūnas? 

– Balsavimas už sąrašą reiškia, kad tu vertini daugiau žmonių. Po Š. Marčiulionio buvo S. Jakeliūnas, o po jo buvau aš. Visi gavome daug balsų. Daug aplinkybių įvertinus, galima kažkokius pokyčius daryti. Tas taps Bronis Ropė pradėjo darbą EP pasitraukus R. Karbauskiui. Partijos sąrašo lankstumas, šis principas tuo ir yra gražus. Daug šalių, kurios turi tradicines rinkimų sistemas, būtent tų sąrašų pranašumo negali turėti ir tai yra bėda. Juk ir Seimo, ir EP sąrašuose nemažai pasikeitimų yra, ir kartais jie išeina į naudą.

– Ar S. Skvernelis liks vadovauti Vyriausybei?

– Partijos sprendimas ir raginimas yra aiškus, o komentuoti už kitą žmogų aš nenoriu. Mes norėtumėme, kad jis tęstų darbą.

– Dar vienas neišspręstas klausimas – Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pakeitimas. Pozicija, jog šis portfelis atitenka „socialdarbiečiams“, nepakito?

– Apie portfelių klausimus informuosime kitą savaitę. Šiandien mes to visai neaptarinėjame.

– Gali būti, kad bus atsitraukiama ir V. Pranckietis išsaugos Seimo pirmininko postą?

Derybos dėl pozicijų nesibaigė. Kai jos pasibaigs, bus aišku.

– Esate vienas iš tų „valstiečių“, kuris nebijo sukritikuoti partijos pirmininką R. Karbauskį ir kitus lyderius. Šiemet kreipdamasis laišku į LVŽS, prabilote apie demokratijos, diskusijų stoką partijoje. Ar dabar matote daugiau demokratijos partijoje?

– Tikrai nenoriu sureikšminti to laiško, susireikšminti pats, bet tikrai matau teigiamus pokyčius, visų pirma, bendruomenėje, kuri šiuo metu yra aktyvesnė. Galime vertinti darbus, santykius su Vyriausybe, su ministrais, tarpusavyje frakcijoje. Tikrai yra daug daugiau sveikos vidinės kritikos ir diskusijų partijoje.

Buvau išrinktas į partijos valdybą ir mano misija – atstovauti kiek kitokiai nuomonei, ne tik partijos vadovo. Tai, aišku, nėra opozicijos misija, tai yra sveikos kritikos, alternatyvaus požiūrio taško išryškinimo, partijos skyrių, bendruomenės nuomonės transliavimo misija.

Man destrukcija nėra įdomi. Noriu stiprinti mūsų partiją, o tam reikalingas stiprus alternatyvus balsas partijos viduje. Dėl to epizodo su Seimo pirmininku galima daug išvadų daryti. Mes jas darysime artimiausiu metu tarybos posėdyje.

– Neoficialiai keli šaltiniai yra pateikę tokią versiją: T. Tomilinas, išsaugojęs partijos vicepirmininko poziciją, nustojo maištauti prieš R. Karbauskį.

– Aš pradėjau stipriau maištauti dėl to vicepirmininko pozicijos, nes jis (R. Karbauskis – LRT.lt) manęs į tą poziciją nesiūlė. Tai yra faktas. Mano vaidmuo yra išsakyti alternatyvią nuomonę, jei yra pagrindas tam, nebijoti kritikuoti. Esu suinteresuotas mūsų partijos, kuriai šiuo metu vadovauja R. Karbauskis, sėkme ir tik partija gali tai pakeisti. Ne Landsbergis, ne kažkokios jėgos.

Mūsų bendruomenė yra labai skirtinga – daug nepartinių žmonių, daug žmonių su labai aukštomis pozicijomis ir kiekvieną interesą reikia artikuliuoti, pabandyti suderinti. Kartais suderinti interesus būna labai sudėtinga. Pavyzdžiui, situacijoje dėl Seimo pirmininko stengiuosi tarpininkauti, stengiuosi paaiškinti ir vienai, ir kitai pusei, kas galbūt būtų naudingiau partijai, o ne kažkuriam asmeniui.

– Kaip pats R. Karbauskis reaguoja į tai, kad Jūs drąsiai reiškiate savo nuomonę? Nekyla dėl to konfliktų?

– Pastaruoju metu nėra kažkokių konfliktų. Jis yra irgi užsispyręs žmogus, turi stiprų charakterį. Aš jį pažįstu 15–16 metų. Aš esu ramus, bet kyla emocijos. Viskas čia yra normalu. Svarbu neiškelti savo asmeninio intereso virš mūsų bendruomenės.

– Ar R. Karbauskis turėtų pasitikrinti pasitikėjimą partijoje?

– Tai bus daroma, jis tai žadėjo, tai yra planuojama. Nematau tame problemos. Nemanau, kad pozicija pasikeitė. Partija pati nuspręs, kaip bus suformuluotas klausimas.

– Jūs anksčiau norėjote kandidatuoti į Vilniaus merus, bet partija kandidatu pasirinko Virginijų Sinkevičių. Nejaučiate dėl to nuoskaudos? Galbūt Jūs rinkimuose būtumėte pasirodęs geriau negu V. Sinkevičius?

– Negaliu taip teigti. Man labai norėjosi, kad (šiuo klausimu – LRT.lt) nuspręstų mūsų partijos bendruomenė, o partijos centrinių organų įtaka būtų kiek mažesnė. Bet bet kurioje partijoje bet kuri svarbesnė pozicija yra derinama su vadovybe, su lyderiais, o ne tik su skyriumi. Nėra taip, kad 100-tu procentų dėl kandidatų į Seimą, dėl kandidatų į tokias pozicijas, kaip Vilniaus mero, sprendžia skyriai.

Aš vertinu Virginijaus pasirodymą kaip labai gerą, nes toks ir buvo tikslas. Turime frakciją (Vilniaus miesto savivaldybės taryboje – LRT.lt) ir tuo labai džiaugiuosi. Negaliu sakyti, kad galbūt būčiau geriau pasirodęs. Aš tikrai nuoširdžiai norėjau (kandidatuoti į Vilniaus merus – LRT.lt), turėjau savo programą. Man nepatiko, kad tai užsitęsė pusmetį. Partija svarstė, buvo minimos pavardės, kurios man yra visiškai nepriimtinos. Aš buvau kategoriškai prieš kažkokių legionierių įtraukimą į kandidatų sąrašus.

– Turite omeny Antaną Guogą?

– Taip, visokius tokius. Čia aš buvau kategoriškas ir to pasiekiau. EP rinkimai rodo, kad A. Guoga gavo tik šiek tiek daugiau balsų už mane, turėdamas 24 milijonus eurų asmeninio turto, bet nelaimėjo. Aš viską dariau, kad savivaldos rinkimuose laimėtų Virginijus ir mūsų frakcija praeitų į tarybą.

– Jūs ir S. Jakeliūnas buvote skeptiškai nusiteikę mokesčių reformos atžvilgiu. Su šia reforma gyvename pusmetį. Ar reikėtų keisti dabartinę tvarką arba gal galima buvo pasirinkti kitą reformos variantą?

– Mes tikrai pakoregavome mokesčių reformą didesnio progresyvumo link čia, Seime, nuo tos pirminio Finansų ministerijos pasiūlymo. Pati reforma jau buvo kompromisinė. Labai džiaugiuosi pensijų reforma. Mokestinė reforma padaryta tik iš dalies. Buvo visuotinis sutarimas, kad reikia mažinti darbo mokesčius. Nerastume eksperto, kuris taip nesakė. Klausimas buvo dėl dydžių, dėl progresyvumo, dėl nedarbo pajamų. Visi tie klausimai yra vis dar aktualūs.

Kaip jau minėjau viešai, mes sieksime politinių partijų sutarimo – kviesime prezidentą jį inicijuoti tam, kad galėtume penkeriems metams į priekį numatyti, kaip pasieksime tas Europos Komisijas rekomendacijas, kaip stiprinsime progresyvumą, kokius darysime žingsnius, kad BVP (bendrasis vidaus produktas – LRT.lt) perskirstymas būtų didesnis, kad mes galėtume tą gėdingą situaciją, kai mūsų socialinė politika finansuojama tik 13 proc. nuo BVP, o Europos vidurkis – 18 proc., galėtume pakeisti.

Kalbant apie Gitano Nausėdos kadenciją, penkerių metų perspektyvą, artėjančius rinkimus, tai manau, kad tą diskusiją šį rudenį privalome pradėti su nauja Vyriausybe ir posūkis į centro kairę bet kokiu atveju įvyks, kiek matau iš derybų.

– Užsiminėte apie artėjančius Seimo rinkimus. Ar, Jūsų manymu, „valstiečiams“ 2020 m. parlamento rinkimuose reikėtų keisti savo strategiją?

– Šią vasarą mes partijos viduje rengsime pokalbius, diskusijas, forumus apie tai, ką reikėtų koreguoti, apie tai, kas pasiteisino, kas nepasiteisino. Turime reformų rezultatus. Džiaugiamės, kad daugelis mūsų reformų pavyko, nepaisant visuomenės priešinimosi.

Paminėsiu alkoholio (draudimų – LRT.lt) reformą. Ji net sociologiškai vertinama gerai, nors visa vieša erdvė buvo nusiteikusi prieš, interesų grupės dėjo pastangas, kad reforma nepavyktų. Visuomenė vis dėlto ją vertina kaip vieną geriausių reformų.

Reikėtų suteikti daugiau galios ir dėmesio procesui, aptarimui, nuomonių išsakymui. Tos skubos sprendimų priėmimo prasme buvo per daug, Seime buvo per dažnai taikoma ypatinga skuba, priimant įstatymus. Bet tai susiję su mąstymu. Turėjome didžiulį norą padėti Lietuvai, mūsų programa nebuvo populistinė. Mes priiminėjome įstatymus, kurie numatyti mūsų programoje. Bet tokio kiekio reformų neįmanoma iškomunikuoti, suderinti. Galbūt tas intensyvumas buvo klaida. Vis dėlto manau, kad istorijoje būsime įvertinti teigiamai, nes tų sprendimų reikėjo Lietuvai.    

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius