Lietuvoje

2019.06.20 05:30

Esame lyderiai Europoje: kas atsitinka perdėtą pasitikėjimą savimi vandenyje dar paskatinus alkoholiu

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.06.20 05:30

Po kiekvieno vasariško savaitgalio pasiveja ir negailestinga statistika apie nuskendusiuosius. Pagal ją mes su latviais esame Europos lyderiai. Savo jėgų neįvertinimas, maudymasis nepažįstamose vietose, perkaitimas, bloga savijauta, tamsus paros metas ir, žinoma, alkoholis. Tokias skendimo priežastis vardija Ugniagesių gelbėtojų mokyklos atstovas Jonas Vaišutis.

Nuo gegužės pradžios Lietuvoje iš viso jau nuskendo 31 žmogus, iš jų penki – nepilnamečiai. Aštuonis skęstančiuosius pavyko išgelbėti. Per metus Lietuvoje pastaruoju metu nuskęsta apie pusantro šimto žmonių, žemiau 200 ribos šis skaičius krito 2014 metais, o 2010 metais jis buvo netgi didesnis nei 300.

Remiantis 2015–2016 metų Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, Lietuva ir Latvija pagal paskendusių žmonių skaičių yra lyderės, jei galima taip pavadinti.

Prie kiekvieno telkinio gelbėtojo nestatys

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pabrėžia, kad nuskęsta žmonės dažniausiai ten, kur nėra gelbėtojų ir kur paplūdimiai neoficialūs.

„Pažiūrėkime, kiek Lietuvoje yra vandens telkinių – tūkstančiai. Ežerai, upės, upeliai, prūdeliai, baseinai, jūra – prie kiekvieno tikrai negalėsime pastatyti gelbėtojo, [svarbiausia – LRT.lt] – žmonių sąmoningumas“, – laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo ministras.

Eimutis Misiūnas: juk nepastatysime gelbėtojo prie kiekvieno upeliuko

Jis ragino žmones lankytis oficialiuose paplūdimiuose, kur vieta saugi, yra gelbėtojas, aiškus krantas, yra įspėjamieji plūdurai. E. Misiūnas pabrėžė, kad pastaruoju metu patruliuojantiems pareigūnams buvo rekomendavęs kartais apsilankyti prie vandens telkinių.

Ministras aiškino, kad alkoholis dažnai tampa nuskendimo jūroje priežastimi. Vidaus telkiniuose, pasak jo, skęsta ir tiesiog po darbų atsigaivinti atvažiavę poilsiautojai.

Atsargus turi būti ir geriausias plaukikas

Kaip pasakoja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas J. Vaišutis, net ir geras plaukikas gali sutrikti, jei besimaudydamas nepažįstamoje vietoje pateks į duobę ir gaus gurkšnį vandens.

„Porą kartų įkvėps vandens, pradės spazmuoti plaučiai, smegenys negaus deguonies ir viskas. Jeigu žmogus eina pasirengęs kažkokiam netikėtumui, jis gali to išvengti, bet jeigu eina nepasirengęs, gali būti visaip“, – LRT.lt komentavo jis.

Net ir pats būdamas patyręs plaukikas ir išmokęs daugybę žmonių gelbėti skęstančiuosius, J. Vaišutis vengia nepažįstamų vietų, jeigu plaukia toliau, tai ne vienas, o jeigu telkinyje būna vienas, laikosi arčiau kranto. Savo jėgų jis nelinkęs pervertinti.

„Pavyzdžiui, jau vyresnio amžiaus žmonės, gal praeityje ir buvę geri plaukikai, nuplaukia 200–300 metrų nuo kranto. Jeigu jiems pasidarytų negera, tų žmonių, kurie galėtų jiems padėti, būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tikrai daug kas nesiryžtų gelbėti, o kitu atveju gal ir nepastebėtų“, – pabrėžė J. Vaišutis.

Jis perspėja – po vandens paviršiumi pavojingos ne tik srovės, bet ir nelygus dugnas, augmenija: „Ta pati upė – šiandien dugnas buvo vienoks, kitą dieną palijo, srovė pasikeitė – dugnas gali pasikeisti.“

Pulti į vandenį gelbėti – ne visada geriausias sprendimas

Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose vykdoma programa, kai antrokai nemokamai mokomi plaukti. Tiesa, mokėjimas mokėjimui nelygu, pabrėžia J. Vaišutis. Pasak jo, sugebėti nuplaukti 100 metrų dar neužtenka, kad galėtum vadintis geru plaukiku.

„Reikėtų, kad galėtum lengvai nuplaukti 400–500 metrų, – tada jau galima sakyti, kad esi geras plaukikas. Jeigu nuplauki 100 metrų ir pavargsti, jau žmogaus gelbėti toks plaukikas nelabai galėtų“, – teigė jis.

Ne veltui egzistuoja patarlė „skęstantis ir šiaudo griebiasi“, iš tiesų, pasak ugniagesių gelbėtojų rengėjo, skęstantis žmogus, apimtas panikos, griebiasi bet ko, todėl į dugną gali lengvai nusitempti ir tą, kuris jį gelbėja. Tad gelbėti turėtų tik labai geras plaukikas, dar ir žinantis, kaip tai daryti. Kartais, pasak jo, geresnis sprendimas – likti ant kranto ir kviesti pagalbą.

Pavyzdžiui, J. Vaišučio rengiami gelbėtojai mokosi 9 darbo dienas, iš jų 16 valandų – teorijos, o visas likęs laikas – praktika: „Taip juos maksimaliai supažindiname su galimomis kliūtimis, gelbėjimo, gaivinimo, iškėlimo į krantą būdais ir t. t. Per tiek laiko galima žmogų paruošti gelbėjimui.“ Tiesa, į kursus patenka tik fizinio pasirengimo reikalavimus atitinkantys žmonės.

Įgūdžius lavina antrokai

Ministras E. Misiūnas pabrėžė – labai svarbu, kad plaukti mokėtų kuo daugiau vaikų.

„Yra ta riba, kai tu tarsi moki plaukti, bet nežinai, kiek gali sau leisti. Kai turi gerus įgūdžius, žinai, kad gali nuplaukti 100 metrų ir tikrai drąsiai grįši, žinai, ką daryti, kai tau sutraukia koją, žinai, ką daryti, kai gauni gurkšnį.“

Čia yra įgūdžiai, kaip elgtis vandenyje, jie formuojami tik plaukiojant baseinuose. Savo vaikystėje išmokau plaukti ežere – porą kartų per metus pasimaudai ežere ir tokie būdavo įgūdžiai. Ir aš, pavyzdžiui, gerai moku plaukti, bet nežinau, ar moku gelbėti“, – laidai „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo vidaus reikalų ministras.

Kai kuriose Lietuvos mokyklose jau būna nemokamų plaukimo pamokų vaikams. Jų metu plaukti mokomi antrokai.

Kaip LRT.lt teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, šiemet 32 plaukimo pamokas gavo 2,5 tūkst. Vilniaus antrokų. Jie plaukimo įgūdžius lavina Vilniaus moksleivių sveikatos centre Žirmūnuose ir Fabijoniškių baseine, apie tūkstantis – ir privačiuose sporto klubuose esančiuose baseinuose.

„Skaičiuojame, jog atsidarius Lazdynų baseinui šių pajėgumų turėtų pakakti pasiekti užsibrėžtą ambicingą tikslą, kad visi Vilniaus antrokai išmoktų plaukti“, – tikino R. Šimašius.

Kaune šiemet nemokamai mokyti plaukti 2854 antrokai, tokios pat pamokos vyksta Klaipėdoje, Panevėžyje ir kituose miestuose, kur yra baseinų.

Nepatenkančiųjų į nemokamas plaukimo treniruotes tėvams reikia mokėti. Už 8 pamokas grupėse per mėnesį tenka pakloti nemažas sumas: Vilniaus Fabijoniškių baseine – 41,6 euro (dabar galioja 20 proc. akcija), Klaipėdos baseine – 45 eurus, Kauno „Girstutyje“ – nuo 36 iki 45 eurų (priklausomai nuo vaiko amžiaus), Panevėžio baseine – nuo 30 iki 35 eurų (priklausomai nuo vaiko amžiaus), Elektrėnų baseine – 25 eurus.

Kol kas nuskendo mažiau

Remiantis Higienos instituto duomenims, dažniausiai savo gyvenimą vandens telkinyje baigia 45–64 metų vyrai. Pernai, pavyzdžiui, tokių buvo 66, o iš viso 2018 metais nuskendo 155.

Nors pastaruoju metu afišuojami nuskendusiųjų skaičiai gąsdina, kol kas jie mažesni nei pernai. „Šiemet iki šio momento [pokalbis vyko pirmadienio pavakarę – LRT.lt] nuskendo 50 žmonių, o praėjusiais metais – 71. Nors orai lyg ir karštesni, bendra statistika kitokia. Viskas priklauso nuo žmonių, nuo prevencijos ir švietėjiškos veiklos, pradedant nuo darželinukų“, – kalbėjo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos atstovas.

2018 m. Seimas Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtino administracinę atsakomybę už saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje taisyklių pažeidimus (tokius kaip maudymasis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Už tai gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 300 iki 900 eurų. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria: ką daryti pamačius skęstantį žmogų

Nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112 ir nurodykite vietą, kur įvyko nelaimė. 

Be to, dera žinoti, kad neretai būna sunku nuspėti, kaip klostysis situacija gelbstint skęstantįjį, todėl nereikėtų pamiršti, kad pagalbos gali prireikti ir pačiam gelbėtojui.

Svarbu kuo greičiau gelbėti, nes skenduoliui po vandeniu išbuvus ilgiau kaip 6 minutes tikimybė, kad jį pavyks atgaivinti, smarkiai mažėja.

Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą. Jei to neįmanoma padaryti, pavyzdžiui, kai skęstantysis yra per toli, prie jo plaukite pasiėmę šaką, čiužinį ar kamuolį, kad jis turėtų galimybę  į juos įsitverti. Beje, panikos apimtas žmogus griebiasi ir šiaudo, todėl parankinis daiktas yra būtinas, kad į gelbėtoją įsikabinęs skęstantysis jo paties nenutemptų į vandens gelmę.

Beje, profesionalūs gelbėtojai, prieš šokdami į vandenį gelbėti skęstančiojo, visada pasiima plūdurą ar gelbėjimo ratą. Stumiant vieną iš jų link skęstančiojo, šis automatiškai griebia jį, o gelbėtojui pavyksta išvengti panikuojančio nelaimėlio glėbio.

Pakliuvus į skęstančiojo glėbį, būtina kuo greičiau iš jo išsilaisvinti, nes tai gali pražudyti abiejų gyvybes. Jei skęstantysis gelbėtoją apsikabinęs iš priekio, vienas iš būdų išsivaduoti iš mirtino glėbio – delnu stumti nuo savęs jo veidą, kad panikuojantis žmogus loštųsi atgal ir rankos atsilaisvintų. Beje, šio veiksmo vandenyje neatlaiko net ir stipriausio vyro gniaužtai. Jei šis būdas nepadeda, reikia kartu su skęstančiuoju nerti gilyn. Tada pastarasis stengiasi kapanotis į vandens paviršių, o gelbėtojas paleidžiamas iš gniaužtų. Ištrūkęs gelbėtojas iš karto turi nuplaukti bent kelis metrus į šoną, kad vėl nebūtų pastvertas skęstančiojo.

Skęstantį žmogų reikia gelbėti tik jam iš nugaros. Atplukdžius jį į krantą, pirmiausia, jei dar nebuvo to padaryta, reikia kviesti pagalbą. Svarbu nepervertinti savo gebėjimų ir žinoti, kad ištraukti skendusį žmogų, bet toliau nieko nedaryti dažnai yra tolygu jo mirčiai.

Pirmuosius gaivinimo veiksmus gali atlikti kiekvienas. Ant kranto paguldytam vandens prisirijusiam žmogui negalima kišti po galva jokių daiktų. Galva turi būti atlošta, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai, nes, to nepadarius, atliekant išorinį širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą, gelbėjamasis gali paspringti skrandžio turiniu.

Atliekant gaivinimą yra daromi 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų, jei dėl tam tikrų priežasčių (pykina ir kt.) negalite atlikti įpūtimų, yra daromas tik širdies masažas.

Ką daryti, jei skęstate pats?

Nepanikuokite, nes panika atima jėgas.

Mojuokite rankomis, nesivaržydami šaukitės pagalbos ir kuo greičiau pradėkite plūduriuoti, nes tai padės išsaugoti jėgas.

Jei patekote jūroje į srovę, nesistenkite plaukti prieš ją, leiskitės jos nešami, kai ji susilpnės, plaukite į šoną, o tada – į krantą.