Lietuvoje

2019.06.15 15:03

Kyla į kovą su plastiko maišeliais: nesilaikantiems draudimų – baudos

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.06.15 15:03

Lietuvoje daugėja iniciatyvų mažinti taršą plastiku. Šiemet uždraudus plastikinius pirkinių maišelius dalyti nemokamai, dabar svarstoma baudomis bausti tuos, kurie draudimui nepaklūsta. Seime kelią skinasi ir draudimas gaminti bei platinti seniau gamtai draugiškais laikytus, bet dabar žalingais pripažintus aerobiškai skaidžius plastikinius maišelius.

Kūrybos dirbtuvėms „Textale“ vadovaujanti Viktorija siuva maišelius iš audinių, kurie kitiems pasirodė nebereikalingi. Į gamtą išmetama mažiau šiukšlių, o plastikinį maišelį pakeitus pagamintu iš senos tekstilės, galima eiti pirkti kad ir naujų drabužių.

„Jie puikiai pakeičia plastikinius maišelius, mūsų tikslas, kad tokius daugkartinio vartojimo maišelius žmonės rinktųsi kaip alternatyvą plastikui“, – sakė Viktorija Nausėdienė, „Textale“ įkūrėja, aplinkosaugininkė.

Plastiko maišeliai ir į juos pakuojami drabužiai tapę atliekomis gamtoje užsilieka ilgam. Remiantis skirtingais tyrimais, skaičiuojama, kad vienai vakarų europietei priklauso 66 viršutiniai rūbai. Net jei naujų drabužių neperkama, skaičiuojama, kad apskritai vienam žmogui kasmet pagaminama po 14 naujų drabužių.

Šiemet Lietuvoje uždrausta nemokamai dalyti dalį drabužių ar maisto prekių maišelių, pavyzdžiui, tokių, kuriuos įprasta matyti prie kasų. Dabar Aplinkos ministerija siūlo draudimui nepaklūstantiems prekybininkams skirti baudas.

„Čia kraštutinė priemonė, jei viešinimas nepadeda laikytis reikalavimų, tada jau ekonominės priemonės“, – teigė Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė.

Baudos galėtų būti nuo 10 iki 200 eurų. Į kovą su maišeliais kyla ir Seimas. Parlamentarai po pateikimo pritarė siūlymui nuo 2020-ųjų uždrausti Lietuvoje gaminti ir į rinką tiekti aerobiškai skaidžius plastikinius maišelius – tai tokie maišeliai, kurie pamažu yra būdami ore, senesni gali trupėti tarp pirštų. Anot draudimų iniciatorių, tokie maišeliai irsta etapais, tam reikalinga tam tikra temperatūra ir šviesa, o jūroje ir sąvartynuose jie apskritai neskyla.

„ES ataskaitoje taip pat išdėstėsavo nuomonę, poziciją, kad šalys turėtų paieškoti kelių, kaip uždrausti tokį aerobiškai skaidų plastiką, kuris anksčiau traktuotas kaip ekologiškesnis, greičiau suyrantis plastikas ir tai buvo klaidingai traktuojamas ekologinis sąmoningumas“, – kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Pasak gamtos mokslų specialistų, net maišeliai, kurie yra surenkami ir galėtų būti perdirbami, teršia gamtą.

Rasa Tumasevičiūtė VU Biomokslų instituto doktorantė kalbėjo: „Nepamirškime, kad dar yra antrinis rūšiavimas tame konteineryje ir lengvasis plastikas. Kad jis keliautų į perdirbimą, turime tik tuo atveju jeigu jis švarus. ar labai švarus yra mūsų rūšiavimas, į klausimą , nes ta info nėra labai lengvai pasiekiama.“

Mados keičiasi kas sezoną, o joms praėjus, maišeliai Žemėje gali irti 500 metų. Užpernai vienam Lietuvos gyventojui teko 260 lengvų ir labai lengvų maišelių.