Lietuvoje

2019.06.06 10:32

Dėl sausros Lietuvoje vandens suvartojimas išaugo kelis kartus: ragina tausoti

atnaujinta 15.45
LRT RADIJAS, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.06.06 10:32

Tęsiantis karštiems orams specialistai sako, kad kelis kartus išaugo vandens poreikis. Bendrovės „Kauno vandenys“ duomenimis, kai kuriose vietovėse vandens suvartojimas šoktelėjo nuo vidutinio 80 iki 300 kubinių metrų per valandą, mat gyventojai geriamą vandenį naudoja ten tik savo poreikiams, bet ir pievoms ar želdynams laistyti.

Perspėjama, kad masinis vandens vartojimas ne tik maisto gamybai ir būtiniausioms reikmėms, bet daržams bei želdynams laistyti, mažina vandens slėgį ir sukelia drumstumą.

Pasak bendrovės, užklupus karščiams, vandens poreikis išaugo kelis kartus.

Sumažėjus vandens lygiui upėse, mažėja ir požeminio vandens kiekis, dėl to išgaunama ir mažiau geriamojo vandens

Bendrovės „Kauno vandenys“ administracijos ir bendrųjų reikalų direktoriaus Ramūno Šulsko teigimu, padėtis yra įtempta. Anot jo, tokia situacija susidarė dėl nesitraukiančios sausros ir gyventojų, laistančių vejas.

„Kai žmonės sugrįžta iš darbo ir vienu metu atsuka čiaupus, tada suvartojimas ženkliai padidėja, o mūsų vamzdžiai nėra guminiai ir paleidžia tiek vandens, kiek gali paleisti. Paprastai miestui reikia tarp 55–60 tūkst. kubinių metrų vandens per parą, o praėjusių dviejų parų suvartojimas siekė net 75–77 tūkst. kubinių metrų“, – komentuoja R. Šulskus.

R. Šulskus skatina gyventojus būti supratingus. „Vertėtų vandenį vartoti saikingai. Geriau tai daryti dienos metu, nes didžiausias vartojimas matomas tarp 19–22 valandos arba ryte“, – aiškina R. Šulskus.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovas Mindaugas Linkaitis pastebi, kad Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone geriamojo vandens suvartojimas padidėjo apie 10–20 proc.

„Vilniaus mieste suvartojama tiek, kiek įprastai kartu suvartojama ir Lazdynuose, ir Pilaitėje, ir Karoliniškėse, ir Naujininkuose. Pavyzdžiui, įprastai per parą Vilniaus mieste suvartojama apie 90–94 tūkst. kubinių metrų vandens, o šiomis dienomis geriamojo vandens suvartojimas išaugo iki 107–110 tūkst. kubinių metų per parą“, – sako M. Linkaitis.

Nors aplinkiniuose rajonuose vandens suvartojimas išaugęs panašiai, M. Linkaitis tikina, kad geriamojo vandens nepritruks – taip gali nutikti tik išimtiniais atvejais.

„Pavyzdžiui, Kalnėnuose, kur yra vykdoma Kalnėnų vandenvietės rekonstrukcija, dėl didelio vartojimo kartais gali tekti riboti vandens slėgį“, – perspėja M. Linkaitis.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovas tvirtina, kad gerokai padidėjusį vandens suvartojimą galima kompensuoti ir kitų vandenviečių likučiais. 

„Tose veitose, kur vandenvietės nėra sujungtos, galima atvežti papildomo vandens, tačiau tokios rizikos nematoma“, – LRT RADIJUI sako M. Linkaitis.

M. Linkaitis ragina gyventojus tausoti vandenį. „Vandenį reikėtų vartoti higienai ar maisto ruošimui, o ne pievelių laistymui“, – pabrėžia M. Linkaitis.

Hidrologijos tarnybos hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus teigia, kad situacija Lietuvos upėse ir ežeruose yra artima vidutiniam vandens lygiui, tačiau nepasikeitus orams vandens lygio situacija gali priartėti prie hidrologinės sausros.

„Šiaurės Lietuvoje vandens lygis yra aukštesnis 10–20 centimetrų nei įprasta birželio mėnesiui, o likusioje Lietuvos dalyje jis yra žemesnis nei įprasta“, – komentuoja J. Šimkus.