Lietuvoje

2019.05.27 16:34

Diana Nausėdienė: buvau turbūt paskutinis žmogus, kuris pasakė „taip“

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.05.27 16:34

Rinkimų vakaro sūkuryje Gitano Nausėdos štabe jo žmona Diana vos spėjo suktis – kai tik G. Nausėda išvykdavo, svarbiausiu žmogumi tapdavo ji. G. Nausėdai grįžus iš LRT transliacijos Daukanto aikštėje ir pranešus, kad jau sulaukė Ingridos Šimonytės sveikinimo, D. Nausėdienė ištaikė progą trumpam interviu.

Nors vyro pergalė tuomet buvo dar netvirta, D. Nausėdienė akcentavo, kad jis jai nugalėtojas buvo visada. „Niekada neabejojau jo sėkme, nes jis buvo geriausiai šitai pozicijai pasiruošęs žmogus“, – kalbėjo be kelių minučių pirmoji šalies ponia.

– Ar galvojate apie tai, kad jūsų gyvenimas dabar smarkiai keisis?

– Mūsų gyvenimas ir dabar buvo toks intensyvus – mes tiek daug keliavome, kad nebuvo net kada pagalvoti apie ką nors kita. Rugsėjo mėnesį davėme pažadą kalbėtis su tyliąja Lietuva, aplankyti kuo daugiau žmonių. Po šito maratono vienintelis liko dalykas – norėčiau atsiprašyti visų žmonių, kurių kažkur Lietuvoje aplankyti nespėjome.

Patikėkite, mes stengėmės. Iš pradžių važiavome dviese, po to važiavome po vieną, kad sutiktume kuo daugiau žmonių ir pažadą pakalbėti su visais žmonėmis visoje Lietuvoje įgyvendintume. Ir tai mums nepavyko, nors Gitanas nuo pirmos dienos pradėjo intensyviai važinėti po Lietuvą, o aš prisijungiau šiek tiek vėliau.

Dėkojame visiems žmonėms, kurie atidavė savo balsus, – esame nepaprastai dėkingi ir, jeigu toks bus lemtingas sprendimas, tai bus tik labai sunkaus kelio pradžia. Bet pradėti jį su jūsų visų parama, šypsenomis, širdimis, nuotaikomis, palaikymu bus tikrai gerokai lengviau ir drąsiau.

Diana Nausėdienė: labiausiai norime atsiprašyti tų žmonių, kurių nepajėgėme aplankyti

– Kaip šeimoje pradėjote kalbėti, kad ir puse lūpų, jog ponas Nausėda galbūt kada nors galėtų kandidatuoti į prezidentus?

– Ta mintis gimė taip, kaip buvo atspindėta viešojoje erdvėje. Kiek kartų Gitanas komentavo, jis visą laiką sakydavo tiesą. Ir tos minties evoliuciją jūs matėte viešojoje erdvėje.

Iš tikrųjų aš buvau turbūt paskutinis žmogus, kuris pasakė „taip“. Mums reikėjo labai ilgo laiko dėl to, kad laukiau mūsų dukrų „taip“. Ir joms reikėjo laiko susivokti, priimti, nuspręsti ir pasakyti „taip, tėti, mes tave palaikome“. Kol iš dukrų negavau šito leidimo, kaip moteris, saugojau savo vaikus.

– Bet viešumoje matome daugiausiai vieną jūsų dukrą.

– Šiandien čia yra ir antroji. Ji pagaliau mus pradžiugino. Pirmajame etape per rinkimus ji labai norėjo atvažiuoti, bet nepavyko, nes yra labai pareiginga ir turėjo darbinių įsipareigojimų. Šį vakarą ji yra su mumis ir tai yra begalinė dovana. Mes labai džiaugiamės, kad ji yra šalia mūsų, remia tėtį ir džiaugiasi su mumis kartu šitoje šaunioje bendruomenėje. [...]

Esu nepaprastai dėkinga ir žurnalistų bendruomenei, kad jie išgirdo prašymą ir leido išsaugoti mūsų dukrų privatumą. Tikiuosi, kad ir toliau, jeigu jos nenorės didžiulio viešumo, jūs, žurnalistai, būsite tie, kurie užtikrinsite tai.

– Ar turite pirmosios ponios pavyzdį, autoritetą?

– Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra be galo stiprių moterų. Ir tie stiprumo pavyzdžiai yra labai skirtingi – kiekviena moteris yra kažkuo ypatinga. Mokausi iš kiekvienos moters, kurią sutinku kiekvieną dieną, nes kiekviena moteris savyje turi kažką ypatingo, kuo yra unikali ir nepaprastai stipri. O mus visas jungia vidinis, sakyčiau, sakralinis, dalykas – esame šviesos, šilumos ir meilės nešėjos tiek vyrams, tiek vaikams.

Mes turime budėti, kad mūsų sielos išliktų šviesios ir gražios. Kad ir koks sunkus gyvenimas susiklostytų, kad ir kokia sunki kasdienybė belauktų, turime išlikti stiprios, turime išlikti moteriškos, turime išlikti švelnios, nes mes dovanojame meilę ir gyvybę.

– Tai vieno idealo, pirmosios ponios pavyzdžio neturite?

– Tikrai neturiu, nes kiekviena pirmoji ponia yra unikali ir yra tikrai puikių pirmųjų ponių visame pasaulyje ir per visą pasaulio istoriją. Neišskirkime nė vienos iš jų, tiesiog pasakykime, kad jos daro tikrai svarbų darbą, gali labai daug padėti valstybės reikaluose.

– Pastarasis laikotarpis jums buvo labai intensyvus. Ar dažnai matydavote vyrą?

– Retai.

– Kada, pavyzdžiui, prasidėdavo jūsų diena?

– Pats sunkiausias etapas galbūt ir buvo tas, kai vyras keldavosi nepaprastai anksti ir išvažiuodavo, mes visą dieną nesimatydavome ir susitikdavome tik vėlai vakare. Apsikabindavome, pasibučiuodavome, o iš ryto vėl keldavomės ir važiuodavome kažkur: vyras – savo keliais, aš – savo.

Interviu pertraukė fone pradėjusi skambėti mėgstamiausia G. Nausėdos daina. „Jaučiate, kokia energija sklinda ir koks lyderystės užtaisas joje yra?“ – nueidama prie kitų vakaro svečių dar entuziastingai paklausė D. Nausėdienė.

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.