Lietuvoje

2019.05.08 10:53

Dešimtokų matematikos žinios – tragiško lygio: visoje Lietuvoje nesiekia 5 balų (papildyta)

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.05.08 10:53

„Jau anksčiau sakėme, kad mokyklos pasiekė dugną. Šį kartą matome, kad mokyklos dugną pramušė ir leidžiasi žemyn“, – sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. Trečiadienį buvo pristatyti mokyklų reitingai ir prabilta apie liūdną tendenciją – Lietuvos dešimtokų matematikos žinios nesiekia net 5 balų.

„Reitingų“ redaktorius G. Sarafinas negailėjo karčių žodžių, sakydamas, kad kai kur ir dvejetas dešimtbalėje sistemoje yra iššūkis, o mokyklos varžosi ne kuri kils į viršų, o kuri ilgiau bus dugne. „Norėčiau šiandien paskelbti daug šviesių, gražių naujienų, bet negaliu“, – sakė G. Sarafinas.

Žurnalo surinkti duomenys rodo, kad bendras Lietuvos dešimtokų matematikos žinių vidurkis, įskaičiuojant ir geriausių šalies gimnazijų rezultatus, siekia 4,74 balų iš dešimties. O pagrindinių mokyklų mokinių matematikos žinių įvertinimo vidurkis nesiekia net 4 balų. Šis vertinimas atliktas remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Rezultatai nedžiugina

„Mes kuo toliau, tuo mažiau vaikų, jaunuolių išmokome matematikos. Matematikos dešimtokų lygmuo šiandien yra 4,7 balo iš dešimties, visų dešimtokų matematikos įvertinimas, įskaitant ir geriausias gimnazijas, licėjus. Tai jei mes leistumėmės į žemesnes lygos mokyklas, ten jau 4 yra karaliaus pažymys“, – kalbėjo „Reitingų“ redaktorius G. Sarafinas.

Kalbėdamas apie konkrečius pavyzdžius, jis paminėjo Joniškio „Saulės“ pagrindinę mokyklą. Pasak jo, tai yra normali mokykla, kurioje mokosi normalūs vaikai, tačiau rezultatai šioje mokykloje – nedžiugina. Jis įvardijo balus: trys mokiniai joje matematikos išmokomi vienetui, 19 dvejetui, septyni gauna trejetą ir du mokiniai išmokomi ketvertui.

„Jokio kito, didesnio pažymio, dešimtbalėje sistemoje nėra. Tai yra ne vienetai, tai yra dešimtys vaikų. Panašus vaizdas yra ne vien šioje mokykloje. Taip pat ir Mažeikių Sodų pagrindinėje mokykloje, Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje ir Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje. Tai visi Lietuvos regionai, ne vienas kažkuris“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Problema ir gimnazijose

Tačiau, anot „Reitingų“ redaktoriaus, su tokia problema susiduriama ne tik pagrindinėse mokyklose, bet ir gimnazijose. Kaip pavyzdį jis davė Utenos „Saulės“ gimnaziją, kurioje mokosi 60 dešimtokų, kurių visų matematikos vidurkis yra 3 balai iš 10.

„Utena čia, ne kaimas. Tas pats Telšių „Džiugo“ gimnazijoje. Čia pernai mokėsi 125 dešimtokai ir jų visų matematikos vidurkis yra 2,8 balo iš dešimties. 125 vaikų. Ką jie veikia mokykloje? Kad gautum du balus net į mokyklą nereikia eiti. Kai kuriose mokyklose jau ir dvejetas dešimtbalėje sistemoje yra iššūkis“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Jis taip pat sakė, kad, pavyzdžiui, Kaišiadorių Paparčių mokykloje-daugiafunkciame centre vienetukininkai matematikoje lenkia dvejetukininkus ir trejetukininkus kartu sudėjus: „Kitų pažymių ten nėra. Jei šiais laikais Lietuvoje gyventų Vincas Kudirka, jis turėtų sočiai medžiagos savo satyroms. Tokia realybė Lietuvos švietime šiandien.“

„Penktadalis aštuntokų susipykę su rašymu“

Kalbėdamas apie progimnazijas, kuriose mokosi moksleiviai nuo 5 iki 8 klasės, G. Sarafinas sakė, kad pernelyg daug aštuntokų ne tik matematikoje, bet ir kitose disciplinose, kapstosi nepatenkinimo ir patenkinamo įvertinimo lygoje.

„Matematikoje 43 proc. vaikų, aštuntokų, yra tik patenkiname arba nepatenkinamame lygyje. Rašyme – 51 proc. Skaityme – 44 proc. Ypač niūriai atrodo ta pati matematika aštuntokų pasiekimuose. Jų apie penktadalis yra nepatenkinamo vertinimo ir apie 19,5 proc. yra ir neraštingi aštuntokai. Penktadalis aštuntokų yra susipykę su rašymu“, – sakė „Reitingų“ redaktorius.

Neranda mokytojų

Paklaustas, kokios priežastys lemia tokius mokinių pasiekimus, G. Sarafinas jų išvardijo keletą. Pasak jo, kai kurioms savivaldybėms sunku prisitraukti gerus matematikos mokytojus. „Reitingų“ redaktoriaus teigimu, net ir geros, didmiesčių mokyklos, pavyzdžiui, Vilniaus licėjus sunkiai randa kuo pakeisti į pensiją išeinančius gerus matematikos, fizikos ir pan. pedagogus.

Viena to priežasčių – žemi mokytojų atlyginimai. Statistika rodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ gauna 27-28 proc. visų Lietuvos mokytojų. Didžioji dalis pedagogų gauna 500-600 eurų.

„Mokytojams dingsta entuziazmas. Jie niekaip nėra skatinami“, – sakė „Reitingų“ redaktorius. Žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, kad su tokiais skaičiais tikėtis, jog mokytojo profesija taps prestižine iki 2025 metų, neverta.

Prie prastų rezultatų taip pat gal prisidėti Lietuvos mokyklose vis dar veikiančios jungtinės klasės. Anot G. Sarafino, atskirose, mažesnėse savivaldybėse jungtinėse klasėse mokosi 15-16 proc. visų savivaldybės mokinių.

„Kai toje pačioje klasėje sėdi penktokas, šeštokas ir septintokas, ta pati mokytoja, toje pačioje pamokoje. Ji negali vaikams suteikti pakenčiamo lygio matematikos žinių, išmokyti jų ir dirbti su jais. Jūs neįsivaizduojate, kokių sunkumų patiria tie mokytojai“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Be to, bent 10 savivaldybių Lietuvoje neparengia vaikų jokioms mokslinėms olimpiados ir nepelno jokių prizinių vietų. Anot G. Sarafino, trūksta stiprių mokytojų, kurie ryžtųsi vaiką vežti į respublikinę olimpiadą: „Kai tik vaikas išvežamas į tokią olimpiadą, jam pakylas noras stengtis, parodyti ir pramušti, kartu visą klasę paskui save tempia.“