Pasaulio skaitmenizacijai didėjant, netikrų naujienų kūrėjai priversti keltis į socialinių tinklų erdvę. Ekspertai teigia, kad būtent ten dažniausiai susiduriama su netikromis nuotraukomis ir vaizdo medžiaga, bei įvardija būdus, kaip nebūti apgautam.
LRT.lt pristato išskirtinį projektą „Rinkimų rentgenas“. Jis vykdomas bendradarbiaujant su Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centru („Baltic Centre for Media Excellence“) ir žiniasklaidos vystymo organizacija „Internews“. Projekto tikslas – didinti medijų raštingumą ir skatinti kritinį mąstymą.
Gyvename amžiuje, kada vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose. Statistika rodo, kad pagrindinių socialinių tinklų populiarumas per pastarąjį dešimtmetį stipriai išaugo, sukuriant papildomą terpę plisti netikroms naujienoms.
Pavyzdžiui, įmonės „Statista“ duomenimis, 2019 m. „Facebook“ platforma naudojasi 2,37 mlrd. vartotojų, „Instagram“ – 1 mlrd., „Youtube“ – 1,9 mlrd., „Twitter“ – 326 mln. vartotojų, kurie kiekvieną dieną paskelbia po 500 mln. naujų pranešimų.
Verta atkreipti dėmesį, kad socialiniai tinklai ne tik lengvina bendravimą, bet ir formuoja mūsų pasaulėžiūrą, padeda apsispręsti, už ką balsuosime rinkimuose. Todėl socialiniuose tinkluose plintančios netikros naujienos ir vaizdai gali paveikti politinius procesus.
Kaip nepasiduoti netikrų nuotraukų ir vaizdo medžiagos manipuliacijai – pataria LRT.lt kalbinti ekspertai.
Kalti socialiniai tinklai?
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Viktoras Denisenko mano, kad socialiniai tinklai yra labai palanki terpė plisti netikroms naujienoms, kadangi juose egzistuoja labai mažai saugiklių informacijos tikrumui nustatyti.
Vis dėlto ekspertas neskuba kaltinti socialinių tinklų bei teigia, kad galimybę paskleisti sufabrikuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą visų pirma įgalino interneto atsiradimas.
„Reikėtų prisiminti tinklaraščius, prieš tai vyravusius internetinius diskusijų forumus. Apie socialinius tinklus kalbame, nes jie dabar yra populiaresni, tačiau pats reiškinys – netikra vaizdo medžiaga – atsirado kur kas anksčiau“, – konstatuoja ekspertas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas Mantas Martišius teigia, kad dėl vaizdo medžiagos klastojimo socialinių tinklų kaltinti neverta, nes juk „nuotraukas klastoja ne jie“. Tačiau jis pritaria V. Denisenko, kad socialiniai tinklai prisideda prie netikrų naujienų plitimo.
Anot M. Martišiaus, manipuliacija nuotraukomis prasidėjo kur kas anksčiau, nei atsirado internetas. Ekspertas teigia, kad SSRS vadovas Josifas Stalinas iš nuotraukų šalindavo sušaudytus jam neįtikusius vadus, o senovėje iš mozaikų dingdavo valdovams neįtikę karvedžiai.
Vaizdo turinio galia
V. Denisenko įvardija kelias priežastis, kodėl netikros nuotraukos bei vaizdo medžiaga susilaukia didelio populiarumo. Pirmoji – informacijos perteklius.
„Gyvename informacijos pertekliaus laikotarpiu, kada žmonės tiesiog fiziškai neturi laiko tikrinti ar kritiškai vertinti informaciją, kuri patenka į akiratį“, – teigia V. Denisenko.
Antroji priežastis – vaizdo medžiaga yra kur kas populiaresnė negu tekstinė. Ji yra lengviau suprantama bei prieinama. Nereikia gaišti laiko, norint į ją įsigilinti.
Ekspertas taip pat pastebi, kad netikros ar suklastotos nuotraukos bei vaizdo medžiaga emociškai labiau veikia nei tekstinis turinys. Žmonės vadovaujasi savo emocijomis bei pradeda dalintis nuotraukomis daug intensyviau nei tekstiniu turiniu.
Ketvirtoji priežastis, kurią išskiria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, – didžiulis žmonių įsitraukimas į socialinius tinklus bei įprotis dalintis vaizdais bei vaizdo įrašais.
M. Martišius turi savo teoriją, kodėl vaizdo turinys yra tokia populiari manipuliacijos terpė. Anot jo, moksliniai tyrimai rodo, kad 70 proc. visuomenės geriausiai informaciją suvokia per vaizdą.
„Liaudyje vyrauja pasakymas: geriau vieną kartą pamatyti, nei 10 kartų išgirsti. Tai yra puiki iliustracija, kad vaizdo turinį mes įsisaviname paprasčiau“, – netikrų naujienų plitimo per vaizdo medžiagą populiarumą aiškina M. Martišius.
Žala rinkėjams
Anot V. Denisenko, manipuliacija vaizdo turiniu ne tik klaidina žmones, bet ir gali turėti įtakos rinkimams, kadangi socialiniuose tinkluose žmogus renka informaciją, kuri vėliau jam padeda apsispręsti, už ką balsuoti.
„Netikros naujienos gali kelti grėsmę, kad kandidatas arba politinė jėga bus apšmeižti, todėl rinkėjai gali nuo jų nusigręžti“, – sako ekspertas bei priduria, kad šmeižtas gali pakenkti ir ilgalaikei politikų reputacijai.
Ekspertas taip pat pastebi, kad netikros naujienos ir vaizdo medžiaga skaldo visuomenę bei verčia kvestionuoti rinkimų būtinumo faktą.
„Gali būti kuriami naratyvai, kad neverta eiti balsuoti, kad balsas nieko nelemia, o viskas yra nuspręsta. Netikros naujienos verčia abejoti demokratinėmis procedūromis, tarp jų ir rinkimų būtinumu“, – grėsmes vardina ekspertas.
Netikros nuotraukos – politinis įrankis
N. Maliukevičius pastebi, jog rinkimų laikotarpiu Lietuvoje nėra pastebima, kad kažkas bandytų griebtis suklastotų nuotraukų taktikos siekdamas paveikti rinkimų rezultatus. Tačiau tokia taktika yra taikoma kitose šalyse.
Vienas iš pavyzdžių – 2012 metų JAV prezidento rinkimų kampanija. Jos epicentre atsidūrė turtuoliu vadinamas respublikonas Mittas Romney (turtas vertinamas 250 mln. JAV dolerių) su konkurentu demokratu Baracku Obama.
Dar būdamas gubernatoriumi M. Romney ne kartą sulaukė kandžios kritikos dėl savo turtų, o kai kurie politikai jį vadindavo turtingu vyruku (angl. rich guy), kuris neranda bendros kalbos su JAV dirbančiųjų klase.
Viename iš rinkimų kampanijos renginių M. Romney ant scenos užlipo su grupele vaikų, kurie dėvėjo marškinėlius su jo pavardės raidėmis. Socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė sklisti pakoreguotos nuotraukos: dvi raidės buvo sukeistos vietomis, ir vietoje tikrosios pavardės užrašas rodė žodį „M O N E Y“ (liet. pinigai).
Tokia nuotrauka feisbuke per kelias valandas pasidalino apie 40 tūkst. vartotojų, o komentaruose žmonės reiškė pasipiktinimą, kad kandidatas akiplėšiškai didžiuojasi savo turtais, ir dar tai daro su šeima.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad nuotrauka buvo pakoreguota, o ją feisbuke publikavęs menininkas, pasivadinęs Dave Allsopp slapyvardžiu, net neslėpė, kad tai buvo politinės karikatūros išraiška. Deja, daugelis to nesuprato, o politikui pakenkti siekę varžovai perpublikuodavo nuotrauką su naujais prierašais, todėl visuomenė buvo klaidinama.
Įrankis nesantaikai kurstyti
Galima pateikti ir kitą pavyzdį, kai dėl pakoreguotos nuotraukos kilo visuomenės nepasitenkinimas politikais. 2017 m. spalio 1 dieną Katalonijos regiono gyventojai referendume balsavo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.
Politinis klausimas paskatino masinius protestus, kurie tapo pagrindu kaltinti Ispanijos centrinę valdžią smurto prieš taikius Katalonijos protestuotojus panaudojimu. Netinkamų veiksmų iš Ispanijos centrinės valdžios būta, tačiau dalis visuomenę pasiekusių nuotraukų buvo klaidinančios.
Dalis nuotraukų, kuriose vaizduojami Ispanijos pareigūnai, bandantys susidoroti su taikiais protestuotojais, buvo retušuotos arba paimtos iš anksčiau vykusių demonstracijų. Taip siekta dar labiau eskaluoti problemą bei pasauliui parodyti Madrido brutalumą.
Vienas iš pavyzdžių – Ispanijos muzikanto bei laidų prodiuserio Josepo Mainato tviterio paskyroje publikuota nuotrauka. Joje vaizduojama grupelė mitinguotojų, kuriuos jėga bando nustumti policininkų būrys, o vienas iš protestuotojų laiko Katalonijos vėliavą.
Per kelias valandas J. M. Mainat įrašu pasidalino daugiau nei 12 tūkst. tviterio vartotojų, o nuotrauka susilaukė beveik 12 tūkst. įvertinimų „patinka“ (angl. like). Pasirodžius J. Mainato įrašui, po valandos nepriklausomų žurnalistų komanda, pasivadinusi „Maldito Bulo“, tikrinanti faktų autentiškumą Ispanijos žiniasklaidoje, konstatavo, kad nuotraukoje esanti Katalonijos vėliava yra netikra, o pati nuotrauka daryta dar 2013 metais. Tuo metu protestuotojai Barselonoje liejo nepasitenkinimą dėl Ispanijos valdžios vykdomos diržų veržimosi politikos.
Kaip patikrinti nuotraukų autentiškumą?
Minėti du pavyzdžiai yra tik nedidelė dalis visų netikrų nuotraukų, kurios kiekvieną dieną paskleidžiamos interneto platybėse.
Lietuvoje viešėjęs Lenkijos žurnalistas bei netikrų naujienų ekspertas Marekas Milleris pateikia pagrindinius įrankius, kaip atskirti, kada nuotrauka tikra, o kada sufabrikuota.
Visų pirma ekspertas siūlo vadovautis sveiku protu, o kiekvieną naujieną vertinti kritiškai. Pavyzdžiui, M. Romney atveju, norint nustatyti nuotraukos autentiškumą, nebūtina naudoti aukštųjų technologijų, tereikia patikrinti kelis faktus.
Klaidingoje nuotraukoje buvo rašoma, kad kandidatas į prezidentus pozuoja su savo šeima. Nuotraukoje vaizduojami penki vaikai – tiek jų turi ir kandidatas. Tačiau 2012 metais M. Romney vaikams buvo virš 30 metų ir jie tikrai nebuvo panašūs į mažamečius nuotraukoje. Todėl jau vien tai kelia įtarimų.
Ekspertas siūlo naudotis ir kitomis priemonėmis, kurios padės nustatyti nuotraukų autentiškumą.
„Google“ nuotraukų paieška
M. Milleris teigia, kad pats paprasčiausias būdas nustatyti nuotraukos autentiškumą – patikrinti jos kilmę. Tam puikiai tiks guglo nuotraukų paieška, angliškai vadinama „Google Image Search“.
Tereikia nueiti į „Google“, paspausti vaizdų skiltį ir fotoaparato piktogramą. Tuomet į „Google“ sistemą reikia įkelti nuotrauką, o paieškos variklis suras visus straipsnius ar vaizdus, susijusius su jūsų įkelta nuotrauka. Taip bus galima patikrinti tikrąją nuotraukos kilmę.
EXIF duomenų analizė
Dar vienas įrankis, leidžiantis patikrinti nuotraukos autentiškumą – metaduomenų bazė, kuri dar vadinama EXIF duomenų analize.
EXIF duomenys atskleidžia informaciją, su kokiu fotoaparatu buvo padaryta nuotrauka, kada ji buvo padaryta, koks objektyvas naudojamas, koks nuotraukos išlaikymas, ISO ir kiti parametrai. Metaduomenų analizė netgi gali parodyti koordinates, kur buvo daryta nuotrauka.
„Google“ paieškos lauke suvedus „EXIF data“, guglas pateiks nuorodas į svetaines, į kurias įkėlus nuotrauką galima patikrinti jos metaduomenis. Viena iš tokių svetainių galėtų būti exifdata.com.
Įdomumo dėlei straipsnio autorius įkėlė nuotrauką, darytą jo asmeniniu telefonu. Svetainėje buvo pateikti visi su nuotrauka susiję duomenys: kada ji buvo daryta, kas jos autorius, su kokiu telefonu, išlaikymo nustatymai, diafragmos dydis ir t. t. Programa pateikė netgi koordinates, kurioje vietoje daryta nuotrauka. Įvedus jas į „Google“ žemėlapį, buvo gauta tiksli nuotraukos darymo vieta.
Forensinė analizė
Forensinė analizė (angl. forensic analysis) padeda nustatyti, ar nuotraukoje yra su vaizdo redagavimo programomis įklijuotų objektų.
Nuotraukos spalvos turėtų būti to paties nuokrypio lygio, tačiau jei nuotraukoje yra plotas, kurio spalvos yra labai didelio nuokrypio, galima daryti išvadą, kad objektas į nuotrauką įklijuotas, kitaip tariant, „sufotošopintas“.
Viena iš tokių svetainių, kur galima patikrinti nuotraukos autentiškumą, – fotoforensics.com. Į ją įkėlę Katalonijos protestuotojų susirėmimo su pareigūnais nuotrauką matytume, kad Katalonijos vėliava spalvų gama išsiskiria iš kitų, todėl galima daryti prielaidą, kad vėliava yra įklijuota naudojantis redagavimo programa.
Manipuliacija nuotraukomis
M. Milleris pastebi, kad internete dažnai susiduriama su reiškiniu, kada naudojama tikra nuotrauka, tačiau jos fotografavimo kampas leidžia manipuliuoti nuotraukos turiniu.
Pavyzdžiui, jis mini atvejį, kai Velso princas Viljamas išlipęs iš automobilio iškėlė tris pirštus, tačiau iš šono atrodė, kad princas rodo nepadorų ženklą.
Portalo LRT.lt fotoredaktorius Justinas Stacevičius teigia, kad tokio tipo nuotrauka nėra sufabrikuota, tačiau, naudojant tam tikrą fotografavimo būdą, sudaromas įspūdis, kad princas rodo vidurinįjį pirštą, todėl tai galima vadinti savotiška manipuliacija.
„Laikantis fotografijos etikos procedūrų, šalia tokios dramatiškos nuotraukos turėtų būti pateiktas ir kadras iš priekio, kuriame matytųsi, kad rodomi trys pirštai. Taip elgtis reikėtų siekiant užkirsti kelią galimoms manipuliacijoms“, – sako J. Stacevičius.
Kaip nustatyti vaizdo medžiagos autentiškumą
M. Milleris pastebi, kad suklastoti vaizdo medžiagą yra kur kas sunkiau nei fotografiją, tačiau naujosios technologijos atveria vis daugiau galimybių tai padaryti.
Anot M. Millerio, mokslininkai sukūrė technologiją, kuri leidžia vaizdo medžiagoje sukeisti žmonių veidus. Pavyzdžiui, į kalbančio žmogaus veidą įterpti kito žmogaus sakomus žodžius, kurie skambėtų autentiškai.
Vieną iš tokių klipų sukūrė JAV Vašingtono universiteto profesoriai. Naudodami dirbtinį intelektą, į buvusio JAV prezidento Baracko Obamos lūpas jie įterpė žodžius, kurių jis niekada nėra pasakęs, tačiau įspūdis buvo toks, lyg B. Obama kalbėtų savo balsu.
M. Milleris pataria, kad, pamačius abejonių keliančios vaizdo medžiagos „Youtube“ platformoje, „visų pirma reiktų pažiūrėti, kada vaizdo medžiaga buvo įkelta. Taip pat galima perskaityti komentarus, juose gali būti išreikšta abejonių dėl vaizdo autentiškumo ar pateikta nuorodų į tikrąjį klipą. Vertėtų patikrinti ir asmens, kuris įkėlė vaizdo medžiagą, profilį“, – pataria M. Milleris.
Ekspertas įvardija dar vieną būdą nustatyti, ar vaizdo medžiagoje nėra įterptų objektų, kurie galėtų būti paimti iš visiškai kitos vaizdo medžiagos.
„Į vieną vaizdo medžiagą įterpus kitą, jų kadrų per sekundę skaičius skirsis, todėl naudojant tam tikras programas galima nustatyti, ar vaizdo medžiaga yra autentiška, ar ji buvo sufabrikuota“, – teigia M. Milleris.
Tokiam tyrimui atlikti jis siūlo internetinę svetainę, į kurią įkėlus įtartinos vaizdo medžiagos nuorodą galima medžiagą peržiūrėti atskirai analizuojant kiekvieną kadrą. Jei į vaizdo medžiagą įkeltas objektas iš kitos medžiagos, tikėtina, kad dėl skirtingo kadrų per sekundę skaičiaus įklijuotas objektas išnyks.
