Lietuvoje

2019.04.11 05:30

Nauja tikrovė privertė stoti į kovą: į mūsų sąmonę braunasi kruopščiai sukurtas melas

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.04.11 05:30

Netikros naujienos ir informacinės atakos tapo kasdienybe. Su šia problema jau kurį laiką kovoja pilietiškai nusiteikę žmonės Lietuvoje ir užsienyje, bet, norint įveikti iššūkius, prie kovos privalo prisidėti tiek visa visuomenė, tiek ir valstybės institucijos. Šios pastangos turi būti paremtos abipusiu pasitikėjimu, teigia LRT.lt kalbinti pašnekovai.

Rusijos kaimynystėje gyvenančios šalys turi sukaupusios daug patirties, kaip kovoti su dezinformacija ir tuo, kas vadinama hibridinėmis grėsmėmis. Tačiau Vakarų pasaulis į šią problemą dėmesį atkreipė tik Rusijai pradėjus karą Ukrainoje 2014 metais. Ką šiandien daro ES ir NATO valstybės, kad įveiktų šias grėsmes?

LRT.lt pristato išskirtinį projektą „Rinkimų rentgenas“. Jis vykdomas bendradarbiaujant su Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centru („Baltic center for media excellence“) ir žiniasklaidos vystymo organizacija „Internews“. Projekto tikslas – didinti medijų raštingumą ir skatinti kritinį mąstymą.

Pilietinė reakcija

Kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Ukrainos Rytuose, tapo aišku, jog informacija yra neatsiejama modernaus karo dalis. Ukrainiečiai netruko reaguoti į skleidžiamą dezinformaciją – 2014 metais šalyje ėmė veikti „StopFake“ projektas, kurio tikslas – kovoti su dezinformacinėmis atakomis.

LRT.lt kalbintas vienas iš „StopFake“ kūrėjų ir vyr. redaktorių Mohylos žurnalistikos mokyklos vadovas Jevhenas Fedčenko sakė, jog vos prasidėjus Krymo okupacijai, tapo aišku, kad Rusija jau ilgus metus Ukrainoje vykdė savo informacinę kampaniją.

„Kampanija buvo ilga, nes Ukrainoje dominavo rusiškos informacinės priemonės. Tačiau tai buvo mažo intensyvumo karyba. 1991 metais, kai Ukraina atgavo nepriklausomybę, viskas ir prasidėjo. Per Rusijos žiniasklaidą bei per Ukrainos prorusišką žiniasklaidą buvo skleidžiami keli naratyvai, kurie tik suintensyvėjo per „Euromaidano“ protestus, o 2014 m. jie buvo paversti ginklu okupuojant Krymą ir pradedant karą Donbase“, – sakė žurnalistas.

Pirmiausiai informacinės kampanijos buvo transliuojamos per televizijos kanalus – iki Rusijos karo prieš Ukrainą šalyje veikė 82 rusiškos TV programos, kurios 2014 metais buvo išjungtos dėl karo ir neapykantos kurstymo. Anot J. Fedčenkos, tada dezinformacija ėmė klestėti socialiniuose tinkluose ir interneto naujienų portaluose, buvo kuriami nauji laikraščiai.

Panašiu metu savo veiklą pradėjo ir su dezinformacija internete kovojantys lietuviai, dar vadinami „elfais“. Vienas šios iniciatyvos pradininkų tinklaraštininkas Ričardas Savukynas portalui LRT.lt teigė, jog karas Ukrainoje padėjo pamatyti tikruosius dezinformacijos tikslus.

„Prieš 5 ar 6 metus pastebėjau, kad feisbuke yra organizuojamos įvairios grupės, skirtos liesėjimui, meditacijai, sveikai mitybai ir panašioms temoms, bet per jas skleidžiama propaganda. Kai prasidėjo įvykiai Ukrainoje, pamačiau, kad ten irgi pilna tokių grupių ir jose skleidžiama informacija yra naudojama Maskvos tikslams – paremti karą ir invaziją“, – pasakojo R. Savukynas.

Todėl jis kartu su bendraminčiais ėmė galvoti, kaip galima kovoti su šia problema socialiniuose tinkluose. Šiandien tūkstančius narių skaičiuojantys „elfai“ praneša apie netikras vartotojų paskyras, komunistinius ar Kremliaus propagandinius naratyvus skleidžiančius žmones, grupes.

„Jei tai politiniai debatai, tai ne mūsų reikalas. Kremlius stengiasi pavaizduoti, kad mes užsiimame cenzūra, ir dažnai meluoja apie visus kovojančius su propaganda, atseit, tokiu būdu užčiaupiama burna laisvam žodžiui, nes neva žmonėms neleidžia skųstis valdžia. Bet aš visada kartoju, kad mes turime kalbėti apie problemas Lietuvoje. Jei mes nekalbėsime, apie jas kalbės Kremlius“, – sakė tinklaraštininkas.

Pirmoji reakcija į melagienas Ukrainoje kilo iš pilietinės visuomenės. Pasak J. Fedčenko, ryšys su valdžia Ukrainoje sumažintų visuomenės pasitikėjimą aktyvistų darbu dėl nepalankaus žmonių požiūrio į valdžią.

„Žinoma, sėkmę kovoje su dezinformacija užtikrina tik skirtingų elementų bendradarbiavimas. Prie to prisideda ir pilietinė visuomenė, ir visi medijų naudotojai, technologijų, žiniasklaidos kompanijos ir skirtingų šalių valdžios, nes neįmanoma su šia problema susidoroti tik vienoje šalyje, o kitur palikti“, – pasakojo žurnalistas.

Jis vertina Lietuvos, kitų Baltijos valstybių patirtį kovojant su dezinformacija: „Jei norime su šia problema susitvarkyti globaliai, pirmiausiai turime ją įveikti lokaliai Europoje, ir jokia kita šalis neturi tokių politinių svertų ir įtakos Europai kaip Rusija“.

R. Savukynas teigė neabejojantis, kad apie jo ir kitų „elfų“ veiklą žino atsakingos Lietuvos tarnybos, tačiau jų veiklos metodai skiriasi.

„Pagal formalius teisinius kriterijus daugelis tokių puslapių socialiniuose tinkluose iš esmės atitinka teisėtumo ribas, nors jų tikslai yra akivaizdūs. Tai reiškia, kad institucijos negali nieko padaryti, nes viskas teisėta. Tačiau mes galime imtis atsakomųjų veiksmų“, – LRT.lt pasakojo tinklaraštininkas.

Kodėl tai veikia

Melagienos ir informacinės atakos yra naudojamos skirtingais tikslais, todėl kovoti su jomis sudėtinga. Psichologinę žmonių reakciją į melagingą informaciją tiriantis psichologas Stephenas Lewandowskis su kolegomis yra atlikęs ne vieną tyrimą, kuriame atskleidžiama, kaip žmonės priima neteisingą informaciją ir kaip ją sėkmingai pakeisti tikra.

„Demaskavimo knygelėje“ S. Lewandowskis pažymi, jog, žmonėms priėmus klaidingą informaciją, jų nuomonę pakeisti yra sudėtinga, o nuolatiniai aiškinimai netgi gali padėti įtvirtinti sukonstruotą mitą.

Psichologas pateikia kelis patarimus, kaip galima dekonstruoti mitus ir skatinti žmones priimti teisingą versiją. Pirmiausiai, rekomenduojama neakcentuoti mitų juos paneigiant, vietoje to pabrėžti teisingą argumentą.

Antra, aiškinant teisingą informaciją, ją reikia pateikti paprastai ir suprantamai. Vietoje daugelio argumentų psichologas ragina apsiriboti vos keliais, vengti situacijos dramatizavimo. Tokiu atveju, žmonės bus labiau linkę priimti siunčiamą žinią, o ją sustiprinti galima įspūdingais statistiniais duomenimis.

Pakeisti aiškius įsitikinimus turinčių žmonių nuomonę, anot S. Lewandowskio, yra beveik neįmanoma, o ginčijantis galima tik sustiprinti įsitikinimą. Todėl verčiau susikoncentruoti į nekategoriškai apsisprendusią daugumą, komunikuojant nenaudoti radikalių pasisakymų.

Psichologas pabrėžia, kad vietoje paneigiamo mito privalu pateikti visas įvykio aplinkybes paaiškinančią versiją. Tyrimai atskleidžia, kad žmonės linkę prisiminti klaidingas detales, jei jos geriau paaiškina, kas įvyko.

Taip pat jūsų versiją sustiprina aiškinimai, kokiomis kalbinėmis, psichologinėmis priemonėmis yra įteigiama melagiena: atskleisti suklastotus šaltinius, mokslininkų duomenis, apsimetėlius ekspertus.

Sąjungininkų vaidmuo

Šiandien melagienos, dezinformacija ir hibridinės grėsmės užima svarbią dalį Vakarų valstybės darbotvarkėje.

Lietuvos ambasadorius specialiems pavedimams hibridinių grėsmių klausimais Eitvydas Bajarūnas portalui LRT.lt sakė, jog apie melagingas naujienas, dezinformaciją yra kalbama dažnai, bet tai nepadeda suprasti platesnio problemos masto.

„Ukrainos įvykiai Vakarams buvo kaip skambutis, kad mes turime reikalą su plataus masto Rusijos veikla stengiantis paveikti mūsų visuomenes, paveikti sprendimų priėmimą, įnešti sumaištį, skaldyti transatlantinę bendruomenę. Tas fenomenas buvo pavadintas hibridinio karo terminu“, – sakė ambasadorius.

Jis pabrėžia, kad Rusijos pasirinktos veikimo priemonės, ypač dezinformacijos skleidimas socialiniuose tinkluose, yra palyginti pigios, bet labai veiksmingos.

„Lietuvai ir kitoms Vidurio Europos valstybėms tai nėra naujiena. Spaudimą ir politikų juodinimą, kišimąsi į rinkimus, bandymus papirkti politines partijas mes stebime bemaž visą savo egzistavimo laikotarpį. Nauja tik tai, kad šiandien tai vyksta globaliai ir naudojamos naujos priemonės“, – teigė ambasadorius.

E. Bajarūnas pabrėžė, kad tiek ES, tiek NATO skiria didelį dėmesį kovai su dezinformacija ir hibridinių grėsmių įveikimui, bet didelė dalis atsakomybės tenka atskirų valstybių institucijoms, tačiau veikti su sąjungininkais yra efektyviau. Pavyzdžiui, didelės valstybės gali daryti spaudimą tokioms technologijų kompanijoms, kaip „Facebook“, kad šios skirtų daugiau dėmesio problemai.

„ES yra priėmusi strategiją kovai su hibridinėmis grėsmėmis, turime patvirtintą veiksmų planą kovojant su dezinformacija. (...) Visi žingsniai yra svarbūs, nes rodo, kad Lietuva yra ne viena šitoje kovoje. Tai nėra tik Lietuvos išsigalvojimas, bet įsisąmonintas Vakarų supratimas, kad tai yra koordinuota Rusijos ataka prieš mūsų vertybes, prieš demokratinį režimą, į problemą turime reaguoti kartu“, – LRT.lt teigė E. Bajarūnas.

Jis pažymėjo, jog NATO taip pat ėmėsi būtinų veiksmų: „NATO, kaip karinis politinis blokas, turi daugiau priemonių karinėje politinėje dimensijoje, Aljansas yra patvirtinęs savo strategiją ir įkūręs reagavimo į hibridines grėsmes komandas. Tai ekspertai, kurie krizės atveju galėtų atvykti ir padėtų spręsti hibridinę krizę šalyje. Aljanso karinė struktūra taip pat adaptuojama, kad NATO galėtų reaguoti ne tik į konvencines grėsmes, bet ir į hibridines.“

Šiandien kalbant apie informacines atakas ir hibridines grėsmes dažniausiai matomas Rusijos vaidmuo, bet Vakarų valstybės susiduria ir su teroristinių organizacijų, Šiaurės Korėjos, Irano veikla.

Helsinkyje įsikūrusio Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro Hibridinių įtakų programos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Keršanskas pabrėžia, kad Vakarų Europos šalys jau mokosi, kaip susidoroti su pasikeitusiomis karo sąlygomis.

„Dezinformacija ir priešiškos informacinės kampanijos lydi bet kokią hibridinę ataką. Nes tai gana pigi priemonė, kurią sunku suvaldyti. Daug valstybių imasi priemonių, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija priėmė įstatymus, kad rinkimų laikotarpiu būtų griežtesnė informacinės erdvės apsauga ir galimybė greičiau šalinti netikras naujienas iš socialinių tinklų, bet tai neapsaugo visiškai“, – pasakoja politologas.

Jis mini, kad kova su melagingomis naujienomis ir bandymais per jas paveikti šalies politiką sėkmingai vyksta Švedijoje. Šios šalies valdžia iki rinkimų likus daugiau kaip pusantrų metų paruošė išsamius vadovus visų lygių valdžios institucijoms, kaip reaguoti į informacines atakas, kaip tiksliai komunikuoti, todėl rinkimai praėjo be iššūkių.

Visuomenės raštingumas

Politologas V. Keršanskas nurodė, kad kovojant su melagingomis naujienomis, nepakanka jas vien atskleisti, paaiškinti netiesą, bet būtina imtis kompleksinių veiksmų.

„Reikia galvoti, kaip visuomenę padaryti atsparesnę. Medijų raštingumas yra pirmas atsakymas, bet tai yra ilgalaikis procesas“, – sakė V. Keršanskas.

Ukrainos žurnalistas J. Fedčenko portalui LRT.lt pasakojo, kad „StopFake“ projektas prisideda prie medijų raštingumo skatinimo mokyklose.

„Po kelerių metų mes mokysime medijų raštingumo jau 250 šalies mokyklų jaunuolius, padėsime keisti mokymo programas, supažindinsime su tyrimais, analizėmis ir panašiai. Tai proaktyvus veikimas – ne tik reaguojame į jau esančią dezinformacijos problemą, bet ir didiname vaikų atsparumą jai. Juk jie yra didžiausi skaitmeninių medijų vartotojai ir tuo naudosis dar ilgai“, – pasakojo žurnalistas.

Ambasadorius E. Bajarūnas pabrėžė, kad visos ES ir NATO šalys suvokia tokių veiksmų svarbą: „Šalis turi pati rūpintis savo medijų raštingumu, kritinio mąstymo ugdymu. (...) Kritiškai mąstantis žmogus yra geriausias priešnuodis prieš melą ir hibridines grėsmes. Nors tai kiekvienos valstybės nacionalinė prerogatyva, bet kaip NATO ir ES nariai stengiamės, kad visi tam skirtų daugiau dėmesio“.

Kovojant su melagienomis ir hibridinėmis įtakomis svarbu didinti ir visuomenės pasitikėjimą valstybe, institucijomis. J. Fedchenko atskleidė, kad Ukrainoje dezinformacija buvo siekiama pakirsti žmonių pasitikėjimą šalies ginkluotosiomis pajėgomis, valstybės institucijomis, skleisti melą, esą Vakarai yra pavargę nuo Ukrainos, bet kartu ir siunčia kovotojus į šalį, tad esą remia karą su Rusijos palaikomais separatistais.

„Žinoma, kampanijos pritaikomos dabartinei situacijai, bet iš esmės yra kuriami ilgalaikiai naratyvai. Jei buvo pradėta skleisti melagingas naujienas kokia nors tema, tai ir toliau laikas nuo laiko bus skleidžiama informacija, kad šie pasakojimai prigytų Ukrainoje ir užsienyje“, – LRT.lt sakė J. Fedchenko.

Pasak jo, nors Ukrainoje veikia kelios su dezinformacija kovojančios organizacijos, vykdomi įvairūs projektai, galima pastebėti, kokia efektyvi yra ši veikla.

„Viskas priklauso nuo skirtingų auditorijų ir jų medijų raštingumo lygio. Naratyvas apie chaosą ir valstybės nefunkcionavimą yra gajus, nes, dažnai kartojant melą, žmonės ima juo tikėti. (...) Viso to tikslas – kurti nuovargį ir chaosą. Tai matėme ir po pirmojo prezidento rinkimų etapo. (...) Pamažu žmonės nebežino, kuo tikėti ir kuo galima pasitikėti, tai rimta problema“, – teigė žurnalistas.

Apklausos rodo, kad lietuviai sugeba identifikuoti Rusijos valdžios skleidžiamą propagandinę informaciją, tačiau ne visada tinkamai patikrina naujienų šaltinius, todėl kartais patiki melagingomis naujienomis.

Politologas V. Keršanskas pažymėjo, kad dar didesnė problema yra lietuvių nepasitikėjimas valstybės institucijomis ir neigiamas nusiteikimas valdžios atžvilgiu.

„Pasitikėjimas valdžia ir politiniais procesais Lietuvoje yra žemas. Tai terpė, kur gali ne tiek prorusiški ar sovietinę nostalgiją skatinantys naratyvai vešėti, bet tie, kurie pabrėžia šiandienos problemas“, – sakė V. Keršanskas.

LRT.lt kalbinti pašnekovai sutinka, kad dezinformacija, melagingos naujienos ir hibridinės grėsmės artimiausiu metu niekur nedings, todėl būtina ieškoti priemonių, kaip jas galėtume įveikti, ne vien reaguodami į naujas atakas, bet ir naikindami šią grėsmę.

„Deja, turime įprasti, kad situacija, kai nuolat galime tikėtis vienokių ar kitokių išpuolių, yra nauja norma. Sutinku, kad reikia ne vien gintis, turime mąstyti, kaip galime parodyti, kad tokių įtakų tęsimas susilauks atsako. Nebūtinai tokio pat, nes tai tik iššauktų eskalaciją ir nenuvestų labai toli. (...) Turime rasti sprendimą, kaip parodyti priešiškiems veikėjams, kad įtakų darymas sulauks griežtesnio atsako, galbūt finansiniame, politiniame sektoriuose“, – sakė V. Keršanskas.