Mirė 99-erių Edinburgo hercogas, princas Philipas, Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vyras, praneša „Sky News“. Karalienė savo vyrą vadino uola ir teigė, kad jo indėlis prisidedant prie labdaringos veiklos – neįkainojamas.
Pastaraisiais metais princo Philipo sveikata šlubavo, vasario viduryje jis buvo mėnesiui patekęs į ligoninę, kur jam atlikta širdies procedūra. Kaip teigiama Bakingamo rūmų išplatintame pranešime skelbiama, jog princas mirė balandžio 9-osios rytą.
„Su giliu liūdesiu skelbiame, kad karalienė Elžbieta II pranešė apie savo mylimo vyro mirtį. Jis iškeliavo taikiai, mirė Vindzoro pilyje“, – sakoma Bakingamo rūmų pranešime.
It is with deep sorrow that Her Majesty The Queen has announced the death of her beloved husband, His Royal Highness The Prince Philip, Duke of Edinburgh.
— The Royal Family (@RoyalFamily) April 9, 2021
His Royal Highness passed away peacefully this morning at Windsor Castle. pic.twitter.com/XOIDQqlFPn
Edinburgo hercogas, princas Philipas gimė Graikijoje 1921 m. birželio 10 d. Graikijos ir Danijos princo Andrew ir princesės Alice šeimoje. 1885-aisiais Vindzoro pilyje gimusi princesė Alice buvo kurčia nuo pat gimimo, tad, anot CNN, išmoko skaityti iš lūpų net keliomis kalbomis. Vaikystę praleidusi Graikijoje ir Vokietijoje, ji puikiai mokėjo vokiškai.
Kai Philipui buvo pusantrų metų, jo šeima dėl politinių neramumų turėjo palikti Graikiją ir apsistojo Paryžiuje. Princas Philipas mokėsi Anglijoje, Vokietijoje ir Škotijoje.
Taip pat skaitykite
Palikusi Graikiją jo motina atsivertė ir tapo graikų ortodokse bei pasinėrė į religiją. Kaip rašoma independent.co.uk, moteris teigė mačiusi apsireiškimus, keistai elgėsi, tad netrukus jai buvo diagnozuota šizofrenija, ji buvo priversta gydytis. Ištrūkusi iš gydymo įstaigos ji pasirinko klajoklišką vienuolės gyvenimą, atsiribojo nuo šeimos.
Antrojo pasaulinio karo metais moteris prisidėjo prie „Raudonojo kryžiaus“ ir stengėsi padėti našlaičiams, gelbėjo žydų šeimas nuo nacių. 1949-aisiais ji įkūrė graikų ortodoksų vienuolių ordiną, rašė inedependent.co.uk.
Dėl komplikuotų santykių su mama princas buvo ganėtinai vienišas paauglys.1937-aisiais jis neteko sesers Cecilie, kuri su šeima žuvo lėktuvo avarijoje, o 1944-aisiais – ir tėvo, princo Andrew.
Princo Philipo ir Elžbietos II meilės istorija vadinama viena romantiškiausių istorijoje. Pirmąkart jiedu susitiko 1934 m. Jungtinės Karalystės princo George`o ir Danijos bei Graikijos princesės Marinos vestuvėse. Jie taip pat buvo susitikę Elžbietos šeimai lankantis Karališkojo laivyno koledže,1939-ųjų vasarą. Princesė Elžbieta tada tebuvo trylikametė paauglė, o penkeriais metais vyresnis princas Philipas jau tarnavo Britanijos karo laivuose. Anot guvernantės, išvaizdus jaunuolis jau tada sužavėjo jauną princesę, o jį pamačiusi ji nurausdavo. Philipas ir Elžbieta – trečios eilės pusbroliai.
Tiesa, romantiški jausmai užsimezgė gerokai vėliau – apie savo planus tuoktis pora pranešė po aštuonerių metų, 1947-aisiais. Tų pačių metų lapkričio 20-ąją pora susituokė Vestminsterio abatijoje.
Kad galėtų vesti princesę, Philipas atsisakė savo titulų ir graikų ortodoksų tikėjimo, tapo Britanijos piliečiu ir paėmė savo motinos anglišką pavardę Mountbatten. Prieš vestuves karalienei motinai jis sakė, kad visiškai ir besąlygiškai įsimylėjo jos dukrą. „Lilibet man yra vienintelis visiškai tikras dalykas šiame pasaulyje“, – 1947-ųjų metų laiške Elžbietos II motinai rašė jis. Jo laiškas cituojamas knygoje „Young Prince Philip: His Turbulent Early Life“.
Pora ne vienus metus susirašinėjo laiškais, kuriuose išliko jautrių meilės žodžių vienas kitam.
1952 m. Philipas paliko karinę tarnybą, kai jo žmona tapo karaliene Elžbieta II. Karališkoji pora susilaukė 4 vaikų: pirmojo eilėje į sostą princo Charles, princesės Anne, princų Andrew ir Edwardo.
1997 m., per jų 50-tąsias vestuvių metines, Elžbieta II atidavė pagarbą Edinburgo kunigaikščiui sakydama: „Per visus šiuos metus jis paprasčiausiai buvo mano stiprybė. Aš ir jo visa šeima, ši ir kitos šalys yra skolingi jam daugiau nei jis kada pripažins ir daugiau negu mes žinome“.
Princą ji dar pavadino „savo uola“ ir teigė, kad stiprybės visus tuos metus sėmėsi iš savo šeimos: „Edinburgo hercogo indėlis į mano gyvenimą – neįkainojamas. Kaip ir indėlis daugeliui labdaros bei paramos organizacijų, prie kurių veiklos jis prisidėjo.“
Tąkart princas Philipas taip pat atsakė padėka bei šiltais žodžiais: „Manau, didžiausia pamoka, kurią išmokome, kad tolerancija – svarbiausia kiekvienos laimingos santuokos sudėtinė dalis. Tai gali būti ne taip svarbu, kai viskas klostosi sklandžiai, tačiau tampa gyvybiškai būtina, kai ištinka sunkumai. O karalienė yra be galo tolerantiška.“
Ilgiausiai tarnavęs princas konsortas Britanijos istorijoje 2017 metais nusišalino nuo daugumos visuomeninių pareigų ir didžiąją dalį laiko praleisdavo Sandringamo dvare.
Princas, propagavęs sveiką mitybą ir pastangas palaikyti gerą fizinę formą, metams bėgant neišvengė sveikatos problemų.
