Operos solistai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė prisipažįsta, jog visi jų gyvenimo keliai ir posūkiai abu visgi atvedė prie sprendimo atsiduoti šeimai. Šiandien abu džiaugiasi savo sprendimu sakydami: „Dabar viską, kas svarbiausia, turime čia.“
Viso pokalbio klausykite LRT TELEVIZIJOS laidos „Dinastijos“ įraše:
Garsi Lietuvos muzikų dinastija
Seiliai – garsi Lietuvos muzikų dinastija. Operos solistai, pedagogai, televizijos projektų dalyviai. Tenoras Edmundas Seilius, sopranas Kristina Zmailaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje klasikinį dainavimą studijuoja vyresnioji dukra Barbora, o jaunėlė Elžbieta Čiurlionio mokykloje lanko arfos pamokas.
Tačiau operos solistas teigia, jog jis ne pirmasis šeimoje pamilęs muziką ir meną.
„Mama buvo pasiutusi – ji užaugo tarp brolių, buvo labai mylima savo tėvo. Mokykloje ji grojo kanklėmis, net kai dirbo buhaltere, nuolat lankydavo folkloro ansamblius, prisimenu, kaip turėdavau laukti jos po repeticijų“, – pasakoja tenoras.
E. Seilius apie savo giminę žino nedaug, tačiau jo žmona K. Zmailaitė gali papasakoti 500 metų šeimos istoriją – kaip kilmingieji jos protėviai į gimtąją Žemaitiją atsikėlė iš Ukrainos.
„Vienoje Žemaitijos bažnytėlėje yra atrasti archyvai, kaip bajoras Zmailo prieš 500 metų atsikėlė į žemes Lietuvoje ir pradėjo kurti šeimą. Kažkodėl bajorystės grandinė nutrūko, šeimos dvaro nebeliko, tačiau bajorų temperamentas niekur nedingo. Kažkada vienas režisierius man pasakė: „Tu niekada nenusilenksi ir nenusižeminsi“, taip sako ir Edmundas.
Manau, kad tai atsirado ne dėl auklėjimo, tai tikrai yra genetika – negaliu nusilenkti, negaliu paprašyti ir negaliu susilankstyti“, – priduria K. Zmailaitė.
Geografijos studijas baigusi K. Zmailaitės mama visada buvo arti meno – ypač mėgo šokį. Galiausiai jos pomėgis virto profesija – ji žinoma Šiaulių choreografė. K. Zmailaitės tėtis Albertas per savo karjerą Šiaulių dramos teatre sukūrė virš šimto vaidmenų, vėliau pradėjo rengti literatūrinius vakarus ir skaityti eiles.
„Tėtis mane dažnai vesdavosi į teatrą, todėl gerai pažįstu scenos užkulisius, esu mačiusi visus to meto spektaklius. Iš mamos perėmiau šokio meną, studijų metais šokio mokiau ir pati.
Tėvai vaikams duoda labai aiškią kryptį, kai jais užverčia būreliais. Aš buvau ir skaitovė, ir šokėja, mokykloje mokiausi meno ir muzikos“, – sako K. Zmailaitė.
E. Seilius į muzikos pasaulį žengė ne pastūmėtas mamos, tačiau pastebėtas mokytojos.
„Pirmoje klasėje atėjo choro vadovė, sustatė berniukus prie lentos ir liepė dainuoti. Mus tris atrinko iš visos klasės, jaučiausi tikra žvaigžde – taip ir prasidėjo mano muzikos kelias. Tačiau choro buvo mažokai, todėl išėjau į muzikos mokyklą groti smuiku“, – pasakoja E. Seilius.
Gyvenimai pasisuko kita linkme
Tenoras prisipažįsta, jog jaunystėje apie klasikinę muziką jis net nebūtų pasvajojęs, o Kristina Zmailaitė tikina, jog buvo pasiruošusi tapti žurnaliste. Visgi abiejų gyvenimai pasisuko visai kita linkme.
„Atsimenu, kad Vilniuje turėjau nuomotis butą, mano buto savininkė neleisdavo man atsukti vandens, miegojau vienoje lovoje su kurso drauge, o mūsų lova buvo kimšta šienu. Pradžia buvo įdomi ir sunki, bet už tai dabar esu labai dėkinga, kiek daug pasiekėme kaip šeima ir valstybė“, – įžvalgomis dalijasi K. Zmailaitė.
Po metų į akademiją įstojo ir Edmundas, todėl pora trumpam tapo kurso draugais. Kristina tikina, jog pirmąjį judviejų susitikimą ji atsimena kaip nutikusį vakar.
„Girdžiu, kaip kažkas paklausė, kiek valandų, o jis atsakė su riebiu marijampolietišku akcentu. Aš nieko nežinojau apie suvalkiečius, nesupratau, kodėl jo tokia šnekta. Persisvėriau per turėklus pažiūrėti, kas taip įdomiai šneka. Pamačiau ateinantį pirmakursį blondiną“, – sako ji.
Edmundas sako, jog didžiausias jo studijų laimėjimas – susitikimas su tada dar tik būsima žmona Kristina.
„Pamačiau ją koridoriuje ir iškart prisistačiau per pirmąją šokių pamoką kartu. Ji manęs neatstūmė, tai ir prisišokome“, – teigia operos solistas.
Gimus pirmagimei, E. Seilius netrukus gavo laišką iš Bostono universiteto su kvietimu studijuoti, tuo tarpu K. Zmailaitė paaukojo savo mokslus Dalaso universitete ir grįžo į Lietuvą auginti dukros. Po kurio laiko į Lietuvą grįžo ir Edmundas.
„Aš manau, kad jis aukojo karjerą šeimai. Kažkuriuo metu aš atsitraukiau dėl vaikų, vėliau jis atsitraukė dėl mūsų visų. Dabar viską, kas svarbiausia – turime čia“, – priduria K. Zmailaitė.
