Jau pusantrų metų Rokiškyje vėl gaminami legendiniai „Rokiškio karvutės“ saldainiai. Po daugelio metų juos vėl ėmėsi virti dvi draugės – Simutė ir Aušrytė, kurias vietiniai meiliai vadina tiesiog Rokiškio karvutėmis.
Nostalgiškosios „Karvutės“ pirmą kartą buvo pristatytos Rokiškio konservų fabrike. Darbuotojai senąjį receptą atsivežė iš kaimynės Latvijos, vėliau – pritaikė lietuviškam skoniui ir taip gimė „Rokiškio karvutė“.
„1968 metais fabriko darbuotojai išvyko mokytis, kaip pagaminti „Karvutę“, į Latviją. Tais metais naujametė dovana buvo „Rokiškio karvutė“, kurios receptas kitoks nei latviškas (...).
Viena iš mūsų darbuotojų yra dirbusi konservų gamykloje, ji atsimena procesą: mums pasakojo, kad „Karvutes“ kartais palikdavo atvėsti ir susiformuoti net porai savaičių“, – LRT RADIJO laidoje „Lėto maisto kultūra“ pasakoja Simona Šulienė ir Aušra Kriovė.
Atkurti legendą nebuvo lengva
Prikelti Rokiškio simbolinį saldainį merginoms nebuvo lengva. Po ilgo ir varginančio kūrybinio darbo, šiandien jos sako ištobulinusios gaminimo procesą, tačiau „Karvutės“ jos nesisavina, sako, jog tai Rokiškio reliktas.
„Niekada savimi neabejojome, niekada nesakėme – gal neišeis, sakydavome – padarysime. Mes to labai norėjome. „Karvutės“ mes nesisaviname – tai nėra mūsų karvutė, tai yra mūsų miesto saldainis. Proceso atskleisti negalime, bet jis yra labai ilgas ir sudėtingas, tam reikia didelės temperatūrų kaitos, idealumo – iki jo reikėjo padirbėti“, – priduria jos.
Daugiausia sunkumų kūrėjoms kilo dėl to, kad stipriai skiriasi šių ir anų laikų maisto gaminimo technologijos, senuosius metodus teko pritaikyti šiuolaikinėje virtuvėje. Tais laikais niekas nematuodavo temperatūrų, ir metodai buvo kiti, kartais tekdavo žaisti vandeniu, šaukštais“, – teigia saldainius atkūrusios merginos.
„Rokiškis yra nedidelis miestas, vieni kitus daugmaž pažįstame. Kai mums gimė idėja gaminti „Karvutę“, pradėjome garsiai apie tai kalbėti. Taip vienas žmogus pasirodė, kad pažįsta darbuotojos vyrą, ji buvo cecho meistrė, vadovavo virimo procesui. Papasakojome jai idėją, ji iš pradžių išsigando, klausė, ar tikrai to norime.“
Be klasikinės „Karvutės“, Simona ir Aušra smaližiams siūlo ir sūdytų riešutų saldainius.
„Norime toliau kurti, toliau lengvinti gamybos procesus, kad mūsų moterims taptų lengviau dirbti. Tačiau ką išlaikysime, tai pakavimą rankomis – tai yra labai svarbu. Dabar moterys pačios ir pjausto saldainių masę, ir ją pakuoja, norime, kad ateityje joms reikėtų tik supakuoti“, – sako jos.
Prieš didžiąją „Karvutės“ avantiūrą S. Šulienė ir A. Kriovė buvo toli nuo saldžios kūrybos, abi dirbo auditorėmis.
„Visada sakydavome, kaip būtų smagu dirbti darbą, kuris skleistų gėrį, džiaugsmą – suveikė“, – su šypsena teigia „Rokiškio karvutės“.
Viso pokalbio klausykite laidos įraše.
