Šiandien komikai Mantas Bartuševičius ir Evaldas Jasaitis – ir geri bičiuliai, ir kolegos. Tiesa, susipažinę bendrauti ėmė ne iškart. „Kai pirmą kartą pamačiau Evaldą, pamaniau, kad jis – toks įdomesnis“, – prisimena M. Bartuševičius.
Visas komikų pašnekesys apie draugystę, darbą, merginų dėmesį ir dar daugiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Duonos ir žaidimų“ įraše:
Prisiminęs pažintį su E. Jasaičiu, M. Bartuševičius šypsosi: „Kai pirmą kartą pamačiau Evaldą, pamaniau, kad jis – toks įdomesnis. Porą metų nelabai bendravome. [...] Tada jis pasikvietė paklausinėti apie mano kelionę aplink Lietuvą, nes pats pėsčiomis ėjo iki Berlyno. Pasikalbėjome ir supratau, kad jis – geras bičas. Širdis savo vietoje.“
Klausydamasis draugo, E. Jasaitis juokauja, kad šis pasakojimas skamba kaip tradicinio lietuvio. „Pradžioje nepatikai, bet dabar tai normalus“, – sako E. Jasaitis.
M. Bartuševičiaus kelionė aplink Lietuvą padėjo užsimegzti ne tik šiai draugystei. Panašiu metu jo gyvenime atsirado ir būsimoji žmona. Tiesa, mylimąją pirmąsyk jis sutiko anksčiau, kai dar buvo studentas, o ji – mokinė.
„Kai ėjau aplink Lietuvą, ji man parašė, kad linki didžiausios sėkmės. Sakė, mane seka, jai atrodau įdomus žmogus. Po kiek laiko turbūt aš pasiūliau susitikti. Susipažinome prie Taikomosios dailės muziejaus, kur po kiek metų ir pasipiršau“, – pasakoja M. Bartuševičius.
Kalbėdamas apie darbo užkulisius, E. Jasaitis atvirauja, kad didžiausias komiko košmaras – alkoholio padauginusi auditorija. „Tokio žmogaus negali nusodinti. Jeigu žmogus yra girtas, jis supranta, kad yra pasirodymo dalis, ir tu jo be apsaugos neišvarysi iš savo pasirodymo. Man atrodo, girti problemų kelia visur, ypač už vairo“, – kalba E. Jasaitis.
Komikai sako, kad šiandien juos jungia ne tik keletą metų trunkanti draugystė, bet ir MB – mažoji bendrija. Taigi, gyvenime jiedu – ne tik bičiuliai, bet ir kolegos.
„Iš šono skamba, kad mes tikrai per mažai būname su žmonomis ir per daug – dviese“, – šypsosi E. Jasaitis.
Laidoje šmaikščiai pasakoję apie bendrą kelionę į meilės miestą Paryžių, bičiuliai sako nesyk svarstę ir apie gyvenimą kaimynystėje.
„Mantas turi sodybą. Ilgą laiką juokavome, jog būtų gerai nusipirkti sodybą netoliese, kad būtų galima atplaukti per Antalieptės marias arba atvažiuoti. Viskas taip palengvėtų. Tarkime, darbuojuosi savo sodyboje ir žmonai sakau, kad važiuoju pas Mantą pasiskolinti benzininio pjūklo, o tada su pjūklu grįžtu kitą dieną“, – juokauja E. Jasaitis.
