Dainininkė Karina Krysko atvirai pasakoja apie savo santykį su stresu, optimizmo paieškas ir gebėjimą išlikti ramiai net sudėtingiausiomis gyvenimo akimirkomis – šį bruožą ji paveldėjo iš savo tėčio. Nors sceninis gyvenimas dažnai pareikalauja daug jėgų, atlikėja įsitikinusi: svarbiausia neprarasti vidinio švytėjimo. Todėl Karina ne tik moko save nuraminti, bet ir lepina grožio ritualais.
– Kaip tavo gyvenime pasireiškia stresas?
– Artistai yra labai jautrūs, viską perleidžia per save. Aš stengiuosi būti diplomatiška, tolerantiška, tačiau kartais viskas sprogsta.
– Kaip tu gyvenime ieškai optimizmo?
– Neįsivaizduoju. Galėčiau sakyti, kad tai yra genai. Mano mama buvo labai šviesus žmogus, ji buvo tikra saulutė. Kai atvažiuodavome pas mamą, stalas visada būdavo paruoštas, nuotaika puiki. Palyginti su manimi, stresinėse situacijose mama labiau panikuodavo, aš turėdavau ją raminti. Mano tėtis buvo kitoks, jis buvo ramaus, tylaus charakterio, mėgdavo filosofuoti.
– Ko tavęs mokydavo tėtis?
– Jis manęs nemokydavo. Tačiau aš atsimenu, kad daug kalbėdavomės apie viską, ne tik apie kontrolę, apie kosmosą, apie planetas, muziką, chemiją, jis man padėdavo daryti namų darbus mokykloje. Iš jo visuomet sklido ramybė, jis mokėdavo kitus nuraminti. Aš nežinau, ar moku nuraminti kitus, bet tikrai moku nuraminti save.
– Kaip tu jautiesi šiandien?
– Praėję metai buvo tikras išsivalymas, atsikratymas nereikalingų dalykų, žmonių, situacijų. Šiais metais jaučiu balanso paieškos poreikį. Aš nesu žmogus, kuris yra linkęs į depresyvias nuotaikas, net sudėtingose situacijose sugebu išsisukti, be abejo, su artimųjų pagalba.
Mano silpnoji vieta yra skrandis, reikėtų susitvarkyti tik su tuo. Tačiau kalbant apie gruodį, aš sugebėjau save suimti į rankas ir pasakyti sau, kad viskas yra tik smulkmenos, viskas praeis. Tik į pabaigą organizmas pajuto, kad tuoj viskas baigsis.
– Kaip tu jautiesi po didelių koncertų ar renginių? Ar per naktį sugebi atsigauti?
– Gruodžio mėnesį buvo taip, kad atsikeldavau ir nenorėdavau su niekuo kalbėti – tai yra normali būsena. Labai svarbu, kad tai suprastų ir šeimos nariai.
– Tu visada švyti, niekada nepasakytum, kad viduje išgyveni sunkumus – kaip tau taip pavyksta?
– Nežinau. Aš matau viską, net nuovargį. Kas man labai patinka, kai būna įtemptas periodas, aš numetu svorio, tačiau ne tokio, kurio reikia, o to, kuris yra labai nereikalingas.
Aš nevengiu savęs palepinti apsilankymais pas kosmetologę, leidžiu sau masažus, kaukes, tuos pačius masažus darau ir pati sau, tiek, kiek moku, žinoma.
Viso pokalbio klausykite laidos įraše.
