Šią vasarą lietuviai labiau renkasi ne poilsines, o pažintines keliones į Latviją. Gidai pasakoja, vos spėja suktis – tautiečius domina nauji objektai, Latvijos istorija ir kultūra. Šį sezoną itin populiari, lietuvių naujai atrasta vieta – Rygos Juodagalvių namas. Su šiuo objektu iš arčiau supažindina gidė Daina Vasiljeva.
Senosios Rygos širdyje esantis Juodagalvių namas, nuolat apsuptas turistų. Šis objektas beveik 700 metų džiugina ir jaudina Rygos gyventojus ir miesto svečius. Tai vienas gražiausių sostinės pastatų, kur saugomas ir unikalus istorinis legendinės Juodagalvių brolijos paveldas, ir visa Rygos istorija. Latvijos gidė Daina Vasiljeva pasakoja, kad ant objekto – kelios datos. Mat pastatytas jis 1334 metais ir rekonstruotas net kelis kartus.
„Tai visiška kopija, kuri buvo atstatyta 1999 metais. 1941 metais, kai prasidėjo Antrasis Pasaulinis karas čia pateko patrankų šūviai ir kilo milžiniškas gaisras ir viskas buvo išdegę. Nieko neliko“, – sakė D. Vasiljeva.
Autentiški išlikę – tik Juodagalvių namo rūsiai. Čia prasideda pažintinė turistų kelionė po didingą istorinį objektą. Istoriškai pagrindinė namo funkcija – skatinti verslą. Ilgus amžius tai buvo pirklių susirinkimo vieta.
„Kai čia šeimininkavo Juodagalviai, čia, rūsyje, buvo jų sandėlis – kažkur jie čia susirinkdavo puotauti, o puotavo jie labai įdomiai – mėgdavo šventes. Eksponatai, kurie čia yra, jie susiję su jų veikla. Svarstyklės yra įvairios, nes Ryga buvo laisvas miestas, nereikėjo Magdeburgo teisių. Ryga turėjo savo kilogramą, statinę, atitikdavo tam svoriui, labai juos tikrindavo irgi“, – tęsė pasakojimą gidė.
Juodagalvių brolija – jauni pirkliai, ypač mėgę prabangą, daugiausia vokiečių kilmės. Įdomu tai, kad visi jie priėmė sprendimą būti viengungiai.
„Bet jie buvo ne vienuoliai. Ir dauguma jų, žinoma, kai ateina jau tas metas, kai reikia galvoti, kas tą paskutinę stiklinę vandens suteiks senatvėje, jie kėlė vestuves, jie galėjo tą daryti, ir tada sukelia visiems didelę puotą, sumoka atitinkamą sumą pinigėlių ir išeina į didžiąją gildiją. O didžioji gildija buvo jau tokia rimtų pirklių gildija“, – pasakojo D. Vasiljeva.
Gidė sako, kalbant apie Juodagalvius, negalima sakyti „buvo“, nes ši brolija, visų nuostabai, egzistuoja iki šių dienų.
„Šiandien brolija yra atsikūrusi Bremeno mieste. Apie 1960 metus atsikūrė ir gyvena pagal tų laikų šradas, jų įstatymus. Jie dažnai atvažiuoja pas mus į svečius – tokie diedukai jau, palankaus amžiaus – kažką papasakoti, kažką padovanoti. Vienu žodžiu, viskas veikia iki šios dienos ir tik nevedę“, – sakė ji.
Kad Juodagalvių brolija ypač mėgo ir demonstravo prabangą, rodo įspūdinga sidabro kolekcija. Ją išvysti galima antrame ekspozicijos aukšte.
„Jeigu naujas narys norėjo patekti pas Juodagalvius, jis turėjo sumokėti konkrečią pinigų sumą ir padovanoti labai vertingą gerą dovaną. Daugiausiai tai buvo sidabriniai gaminiai. Tai buvo padėklai, ąsočiai, paskui atsiranda ir šakutės, ir peiliai, ir panašūs daiktai. Čia yra didžiausia Baltijos šalyse sidabro gaminių kolekcija“, – teigė gidė.
Erdvė, kurioje eksponuojama sidabro kolekcija, dar vadinama istorinių kabinetų vieta. Erdvios salės, didingi stalai buvo valdžios atstovų susitikimo vieta. Čia lankėsi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios nuotrauka kabo tarp kitų garbingų svečių.
„Kai Rygos pilis, kurioje yra įsikūrusi Prezidentūra, buvo remontuojama, Prezidentūra buvo įsikūrusi būtent šiame name. Čia buvo daug pagarbių svečių“, – šypsodamasi pasakojo gidė.
Trečiajame ekspozicijos aukšte – pokylių salė, kur eksponuojama įspūdinga meno kūrinių kolekcija. Beje, lankytojai šioje salėje užsibūna ilgiau – tik užlipus žada atima ypač dideli prabangūs paveikslai, meno kūriniai – ir ant lubų.
Gidė sako, kad pirmas, bene visų atvykusių lankytojų klausimas – kodėl šios brolijos nariai vadinami Juodagalviais. Tačiau ši paslaptis atskleidžiama tik apžiūrėjus visą jų namą.
Beje, šiame istoriniame Rygos pastate iki šiol rengiamos įvairios puotos – leidžiama užsisakyti privačiai šventei. Tiesa, teks pakloti nemažai lėšų – viena valanda šventės didingoje trečiojoje salėje kainuoja apie 500 eurų.
Plačiau – reportaže
