Prahoje buvau gal kokį penketą ar daugiau kartų, tačiau šįkart nusprendžiau pažvelgti į šį miestą Franco Kafkos akimis per jo dviprasmybių ir keistenybių pasaulį. Nusprendžiau aplankyti F. Kafkos muziejų, jo namą ir kitas vietas, susijusias su šiuo žymaus austrų prozininko, vieno iš modernizmo pradininkų ir savičiausių XX a. rašytoju. Jis sakė, kad „neatsakinga keliauti nevedant užrašų, netgi gyventi...“, taigi tai darau kiekvienoje iš savo kelionių, bet apie tai vėliau.
F. Kafkos santykis su aplinka dažniausiai buvo dvejopas, ambivalentiškas. Prahai, viena vertus, jis jautė prieraišumą, tačiau, antra vertus, iš jos ištrūkęs atsikvėpdavo ir vėl sugrįždavo. Viename laiške draugui jis rašė: „Praha mūsų nepaleidžia. Ši motušė turi plėšrius nagus“.
Nors Vidurio Čekijos kraštas yra Čekijos respublikos administracinis vienetas, esantis centrinėje istorinio Bohemijos regiono dalyje, bet pati Praha neįeina į Vidurio Čekijos kraštą ir yra atskiras kraštas. Tačiau nežiūrit administracinių padalinimų, viskas čia glaudžiai susiję.
Čekijos sostinė Praha yra vadinama šimto bokštų smailių miestu. Nuo rotušės bokšto dairausi ir negaliu nesistebėti šio miesto gražumu. Pamenu, kuomet pirmą kartą lankiausi 1989 m., mane užbūrė šis miestas ir man tapo vienu gražiausių ne tik Vidurio Europos, bet ir pasaulio miestų. Jis toks ir šiandien. Netgi vėliau, aplankius Švedijos sostinę Stokholmą, buvau nusivylęs, nes maniau, kad jis turėtų pranokti Prahą, juk tai buvo 1990 metai, pirmą kartą pamatyta Vakarų pasaulio šalis, deja...
Franco Kafkos muziejus Prahoje buvo atidarytas 2005 m. Hergetova cihelna patalpose, esančiose Mažojo miesto rajone, krante šalia Vltavos upės. Vidiniame kieme lankytojus pasitinka skulptūrinė kompozicija, sukurta garsaus ir provokuojančio Davido Černý menininko. Joje dvi bronzinės vyrų skulptūros šlapinasi į Čekijos kontūrų fontanėlį. Muziejus siūlo pažvelgti į garsaus Prahos rašytojo Franzo Kafkos (1883 – 1924) literatūros veikėjų pasaulį. Jame yra istorinių dokumentų, nuotraukų, rankraščių, dienoraščių ir audiovizualinių instaliacijų, kuriose užfiksuotas Kafkos vidinis pasaulis ir Prahos atmosfera jo laikais.
Paroda suvokiama kaip tamsi ir simbolinė kelionė, atspindinti egzistencinį nerimą, susvetimėjimą ir absurdą, kurie yra svarbiausi jo literatūrinėje kūryboje. Muziejuje pasineri tarsi į požemį, kuriame skamba specialiai šiai ekspozicijai sukurta muzika. Praha formavo autoriaus gyvenimą ir paliko jame savo transformuotus ženklus. F. Kafkos išgalvoti kūriniai dažniausiai vyksta Prahoje, aprašomi objektai anonimiški, rašytojas paverčia miestą įsivaizduojama topografija.
Kitas objektas, kuris neabejotinai pratęsia F. Kafkos tematiką, buvo Vyšegrado tvirtovė ir jos požemiai. Iš centro iki jos patogiausia nukakti su metro traukiniu, persėdus vieną kartą, atsiduri ant priešingo Vltavos aukšto kranto. Palindęs po greitkelio tiltu nužingsniuoju iki bastioninės tvirtovės vartų. Diena saulėta, sekmadienis, čia daug žmonių su šeimomis vaikštinėja, kiti didelių medžių pauksmėje su ansambliu repetuoja, grojant, dainuojant ir šokant barokinę muziką.
Patogu įsigyti „Prague Visitor Pass“ – paros dienos bilietą visiems Prahos muziejams ir viešąjam transportui. Atsisiuntęs telefone programėlę aktyvuoji ir keliauji nekvaršindamas sau galvos. Tiesa, F. Kafkos muziejus neįtrauktas į šią programėlę, tačiau ten padeda žurnalisto pažymėjimas. Kadangi vedu kelionės užrašus – į dienyną dedu aplankytų objektų antspaudus, o taip pat įklijuoju tų objektų lipdukus, jeigu tokių atrandu, todėl užrašai tampa margi, informatyvūs ir netgi vertingi, nes juose atsiranda pirmos dienos vokų, kolekcinių pašto ženklų, kartais ir egzotiškos šalies popierinių pinigų.
Toks kelionės dienoraštis tampa tikru egodokumentikos šedevru. Netgi kolegė, kelionių influencere Laura mano dienoraštyje įrašė: „Vežuosi namo daug įkvėpimo iš Jūsų! Visko gali būti, kad kai kitoje kelionėje susitiksime, pamatysite mane su kelionių dienoraščiu ir renkančią antspaudus!“.
Norėčiau apžvelgti „Wander Card“ arba čekiškai „Turisticka Vizitka“ lipdukų paskirtį ir naudą. Gal kai kam tai gali pasirodyti vaikiška, tačiau šie lipdukai yra tarsi to objekto statuso įvertinimas, o klijuojant juos lyg į „piligrimo“ pasą, tu kaupi informaciją ir įrodymą, kad objektas buvo aplankytas.
„Wander Card“ sistema atsirado Čekijoje. Tai yra čekų sukurta turizmo iniciatyva, prasidėjusi apie 2008 m. Pagrindinis jos tikslas – skatinti žmones keliauti ir lankyti kultūriškai, istoriškai ar gamtiškai svarbias vietas, renkant suvenyrines korteles iš kiekvienos jų. Ši idėja išplito ir į kitas šalis, ypač Vidurio Europoje – Slovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, tačiau Lietuvoje nėra. „Wander Card“ – tai suvenyrinė kortelė, kurią keliautojai renka kaip prisiminimą iš lankytinų vietų. Korteles-lipdukus galima įsigyti įvairiose turistinėse vietose, tokiose kaip muziejai, lankytinų vietų informacijos centrai, suvenyrų parduotuvės. Tai kur kas naudingiau negu rinkti atgyvenusius magnetukus, kurie nebetelpa ant Jūsų šaldytuvo, todėl keliauja į sodą ar sodybas, nes išmesti lyg ir gaila.
Vyšehradas yra senovės tvirtovė ir istorinis Prahos rajonas, įsikūręs ant kalvos virš Vltavos į pietus nuo miesto centro. Vyšehrado lankytinos vietos – neogotikinė Šv. Petro ir Povilo bazilika, senovės romaninės katedros liekanos, Šv. Martyno romaninė rotonda, kapinės.
Tvirtovė pastatyta X a. ir laikoma vienu pirmųjų Čekijos valstybės centrų. Vyšehrado bastioninė tvirtovė turi aštuonis bastionus, trejus vartus ir yra labai keistos formos, primenančios vėžlį su prailgintu kaklu. Ties Cihelna brama vartais yra kazematai, kurie labiausiai mane domino. Tiesa, tenka laukti, kol prasidės ekskursija su gidu. Žengiame tuneliu po bastionais ir patenkame į didelę požeminę kazematų erdvę. Čia stovi šešios originalios šventųjų statulos nuo Karolio tilto. Nors turistams atvira tik nežymi bastionų požemių dalis, jie nusidriekę aplink visą tvirtovę.
Vyšehrado kapinės įkurtos 1869 m. Čia dominuoja Art Noveau stilius, daugelis dekadentiškų kapų paminklų ir memorialų yra savaime meno kūriniai. Garsiausia kapinių dalis – Panteonas arba „Slavinas“, sukurtas architekto Antonino Wiehlio. Čia palaidota daug žymių čekų menininkų, rašytojų, kompozitorių, tokių kaip Antoninas Dvoržakas, Bedžichas Smetana, Alfons Mucha, Karelas Čapekas ir kiti. Žiūriu nuo aukšto kranto į tekančią Vltavą, o ausyse skamba nuotabioji A. Dvoržako melodija iš simfoninės poemos „Vltava“, persipindama su F. Kafkos literatūrinėmis transformacijomis.
Vyšehradas yra kiek nuošaliau nuo Prahos centro ir čia didelio turistų antplūdžio nesimatė. Greičiausiai čia prahiečiai mėgsta pailsėti nuo didmiesčio šurmulio ir pasidžiaugti ramybe. Perfrazuojant F. Kafkos citatą „Nedideli miestai taip pat turi nedidelių vietų pasivaikščiojimams“ galime sakyti, kad ir atokesnėse vietose galima atrasti mažų stebuklų. Būkite „atsakingi“, veskite kelionių užrašus, nes tai, kas užfiskuota, išlieka amžinai.
