Birželis – tai mėnuo, kai daugelis augalų sode, darže ir gėlyne jau auga ir žaliuoja, tad telieka jais rūpintis toliau ir žiūrėti, kad jiems nieko nepristigtų. Tačiau kai ką dar spėsime pasisodinti, o apie kai kuriuos darbus dabar verta neužmiršti, nes juos atidėję vėlesniam laikui sulauksime prastesnio rezultato.
Sodininkystės ekspertė, Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė dr. Ingė Auželienė LRT.lt sakė, kad birželį, kai šalnų pavojus jau praėjęs, dar galime suskubti pasisodinti nemažai augalų, tik kai kuriuos iš jų jau reiktų ne sėti sėklomis, o sodinti daigais – pavyzdžiui, kopūstus. Kartais net rekomenduojama greičiau bręstančias kopūstų veisles ir Pekino kopūstus sodinti tik birželio gale, nes tada jau būna praėjęs kopūstinio baltuko vikšrų pavojus – derlius bus gana vėlyvas, užtat mažiau reikės rūpintis dėl augalų apsaugos.
Iki birželio galo galima sėti ir žirnius (tą padariusieji anksčiau dabar galėtų pasirūpinti antruoju derliumi), pupeles, morkas, burokėlius.
Galima sėti žalumynus – krapus, bazilikus, tik petražolėms jau vėloka, jos auga lėtai.
Galima namie dėžutėse pasisėti žemuogių, vėliau jas išpikiuoti, paskui perkelti į parinktą vietą sode – ir kitąmet sulauksite jų derliaus.
Šiuo metu, jei norime, galime žaliaisiais auginiais pasidauginti įvairių vaiskrūmių ir dekoratyvinių augalų – serbentų, agrastų, tujų, aktinidijų. Tas pats galioja ir gėlėms, taip pat ir kai kuriems kambariniams augalams – taip galima dauginti pelargonijas, surfinijas. Jeigu jų krūmeliai vešlūs ir norisi naujų, galima tiesiog nugnybti kelias atžalas ir pasodinti jas į kitą vazoną. Taip pat galima dauginti šalavijus, čiobrelius, o tinkamiausias metas tam – nuo birželio pradžios iki vidurio.
Gėlyne nuo birželio vidurio jau galima iškasti svogūnines gėles, kurių lapai galutinai nudžiūvę – svogūnėlius iškasame, surūšiuojame pagal dydį ir išsidžioviname, kad rudenį pasodintume iš naujo.
Saugome ir maitiname
Birželį sodus neretai jau puola kenkėjai, pasirodo pirmoji amarų generacija, tad reikia augalus stebėti ir prireikus ieškoti natūralių ar cheminių kovos su kenkėjais priemonių. „Kitąkart vos kelias dienas nenueini į daržą, o atėjęs jau randi visą amarų koloniją ar daug kopūstinių baltukų kiaušinėlių – reikia būti budriems“, – pastebėjo dr. I. Auželienė.
Daugelis birželio darbų yra rutininiai. Svarbu augalus laistyti, juolab kad šis mėnuo kartais būna gana sausas, o daigai dar nedideli ir jiems augimo pradžioje reikia daugiau drėgmės nei vėlesniais mėnesiais.
Gėlės birželį tręšiamos gana intensyviai (šiuo metu geriau naudoti skystas trąšas ar purškiamas per lapus) – jeigu dabar jas patręšime, turėsime daugiau žiedų. Tręšiame ir daržoves, kitus augalus. „Birželį galime išskirti kaip intensyvaus augimo mėnesį, o taip pat tai reiškia, kad augalai reikalauja daugiau maisto medžiagų“, – pastebėjo I. Auželienė.
Kai baigia žydėti rododendrai, juos reikia patręšti būtent jiems skirtomis trąšomis, kad jie sukrautų žiedus kitiems metams (kai kas tą daro ankstyvą pavasarį, bet verta tuo pasirūpinti iš anksto).
Svarbu nepatingėti ir nuravėti!
Taip pat dabar galima naujai mulčiuoti daugiamečius augalus, nes krūmų ar vaiskrūmių senasis mulčias jau būna sukritęs. Birželį netrūksta pjaunamos žolės, kurią ir galime tam panaudoti.
Genėti augalus labiau įprasta gegužę, bet tam galima skirti dėmesio ir dabar – verta pašalinti nereikalingas naujai užaugusias vaismedžių atžalas. Kol jos jaunos, nė nereikia sekatoriaus, galime jas nuskinti ranka, o ir medeliui žala bus mažesnė. Genimos ir gyvatvorės, jei to nepadarėme gegužę. Kol ūgliai dar jauni ir nesumedėję, gyvatvorę formuoti paprasčiau.
Pomidorai šiuo metu leidžia atžalas, kurias nuskabome, kad geriau augtų vaisiai ant pagrindinio krūmo (tai darome iki pat rudens).
Žinoma, augalus reikia ir ravėti. „Birželį piktžolės auga intensyviausiai – bet jeigu laiku daržą ar gėlyną išravėsime, susitvarkysime, vėliau bėdos bus mažiau, nes žolės nesubrandins sėklų ir nepasidaugins – dabar uždelsus vėliau tektų daugiau pavargti“, – atkreipė dėmesį dr. I. Auželienė.
