Kai architektė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė sulaukė Vilniaus miesto savivaldybės bibliotekos užsakymo suprojektuoti mobilią biblioteką, apsidžiaugė, o kartu ir išsigando, nes nieko panašaus iki tol nebuvo dariusi. Dabar bibliobusą ji vadina lengviausiu ir maloniausiu savo įgyvendintu projektu, kuriančiu didžiulį grįžtamąjį ryšį.
„Bibliobusas man pačiai buvo labai netikėtas projektas. Galvodama, kad viena nesugebėsiu susidoroti su tokia atsakomybe, į pagalbą pasikviečiau koleges Akiko Tutlys ir Miglę Šalnaitę, bet įsibėgėjus procesui, supratau, kad tai – lyg mažas butas“, – darbų pradžią prisimena architektė A. Slapikaitė-Jurkonė.
Vis dėlto iš pradžių ne viskas ėjosi sklandžiai. 2022 metų pradžioje pradėti darbai netrukus geram pusmečiui sustojo dėl Ukrainoje prasidėjusio karo. Biblioteka ant ratų skaitytojams buvo pristatyta praėjusių metų Knygų mugėje. Taigi 22 kv. m ploto projektui įgyvendinti prireikė dvejų metų.
Pagalvojom, kodėl negalime nusipirkti sunkvežimio, su atskira vieta vairuotojui ir nameliu?
Bibliobuso projektavimas prasidėjo nuo transporto priemonės paieškų. Architektė prisimena, kad iš pradžių svarstyta įsigyti autobusą, tačiau planuojamai veiklai jis pasirodė per mažas. Užsakovas pageidavo, kad bibliotekoje ant ratų tilptų 900 knygų, būtų įrengtos darbo vietos klientams, bibliotekininkui, o viduje vykstančiuose užsiėmimuose galėtų dalyvauti 12–15 žmonių.
„Pagalvojom, kodėl negalime nusipirkti sunkvežimio, su atskira vieta vairuotojui ir nameliu? Užsakėme karkasą, kuriame reikėjo išpjauti langus, stoglangius, įėjimą. Turėjome apgalvoti, ar bibliobusas pravažiuos po tiltais ir viadukais, nes ant stogo sumontavome saulės baterijas. Jų pagaminta elektra namelį aprūpina apšvietimu, karštu vandeniu, valdo langų romanetes. Po autobusu įrengti papildomi elektros generatoriai, vandens talpos, reikalingos tualetui ir virtuvėlei. Viską valdo išmani sistema, kurią bibliotekininkas gali kontroliuoti šalia darbo vietos esančiame ekranėlyje“, – pasakoja A. Slapikaitė-Jurkonė.
Labai nenorėjau sterilios, baltos spalvos. Norėjau truputį „Hario Poterio“ nuotaikos.
22 kv. m erdvėje architektei pavyko sutalpinti ne tik knygų lentynas ir bibliotekininko darbo vietą, bet taip pat dvi vietas darbui su kompiuteriu, minkštasuolius, virtuvėlę, tualetą, vietą neįgaliojo ar kūdikio vežimėliui, laisvalaikio zoną su televizoriumi ir garso kolonėlėmis. Čia vyksta įvairūs renginiai, edukacijos, rodomi filmai.
Kūrė namų jaukumo jausmą
Kurdama bibliobuso interjerą, architektė A. Slapikaitė-Jurkonė analizavo pasaulyje esančius analogus ir pastebėjo, kad iš išorės spalvingos, mobilios bibliotekos viduje pernelyg sterilios ir nykios, nepatrauklios skaitytojui. Norėdama sukurti namų jaukumo jausmą, lentynoms, sienų bei lubų apdailai ji pasirinko tuopos faneros plokštę, padengtą natūralia alyva.
Knygos papildo interjerą, bet jo neužgožia, netampa esminiu akcentu.
„Labai nenorėjau sterilios, baltos spalvos. Norėjau truputį „Hario Poterio“ nuotaikos. Knygos papildo interjerą, bet jo neužgožia, netampa esminiu akcentu. Mano mintis buvo sukurti namų jaukumo atspindį. Taip laisvalaikio erdvėje atsirado didelis kilimas, kuris labai pasiteisino. Nuotraukose matau, kad vaikai mėgsta ant jo sėdėti“, – vykusiu sprendimu džiaugiasi architektė. Margas kilimas dera su spalvingomis iš Vokietijos atkeliavusiomis vintažinio stiliaus užuolaidomis.
Specialiai bibliobusui pagaminti ir visi korpusiniai baldai, užrakinami jachtose ar nameliuose ant ratų naudojama sistema. Knygų lentynos pasvirusios kampu, kad važiuojant liktų savo vietose, apačioje esantys minkštasuoliai sutvirtinti specialiomis juostomis. Tokias juostas architektės numatė ir knygų lentynoms, tačiau, anot A. Slapikaitės-Jurkonės, praktika parodė, kad ši priemonė buvo perteklinė, nes bibliobusas juda itin ramiai ir stabiliai.
Viduje suprojektuotas standartinis visuomeninių erdvių apšvietimas. Kaip sako architektė, dienomis jis atlieka tik papildomo jaukumo funkciją, nes bibliobusui visiškai užtenka natūralios šviesos. „Namelyje iškirsti trys šoniniai langai, įrengti penki stoglangiai, iš viso – aštuoni natūralios šviesos šaltiniai. Turime prabangą skaityti dienos šviesoje, kuri yra sveikiausia mūsų akims“, – pastebi ji.
Vasarą biblioteka kviečia į terasą
Namelio išorę apipavidalino Portugalijoje gyvenantis lietuvių iliustratorius Artiomas Brančel, pasirašantis A. Bran pseudonimu. Architektė džiaugiasi, kad net bendraujant per atstumą pavyko sukurti puikų rezultatą: „Vidus ir išorė labai darniai draugauja. Siunčiau Artiomui mūsų interjero spalvinę paletę, kad spalviniai deriniai sutaptų“.
Ji atskleidžia, kad pagal pirminį planą, autobusas neturėjo būti baltas, tačiau vėliau nugalėjo praktiškumas – sugadinus iliustracijos dalį, baltame fone lipduką pataisyti lengviau nei spalvotame.
Prie bendro kolorito dera ir vyšninės bei kreminės spalvų markizės, sudarančios pavėsį vasarą prie bibliobuso atsirandančiai terasai. Išlankstomi terasos baldai bei kėdės suprojektuoti namelio apačioje.
Daugiau nei metus veikiantis bibliobusas penkias dienas per savaitę važiuoja į bibliotekų neturinčius Vilniaus miesto rajonus: Trakų Vokę, Salininkus, Antavilius, Pavilnį ir Dvarčionis. Architektė sako, kad bibliotekos ant ratų projektas buvo gana rizikingas – niekas nežinojo, ar Lietuvoje tai pasiteisins. Tačiau rezultatas pranoko lūkesčius.
Nuolat bendraujame su bibliotekos darbuotojais. Anot jų, bibliobusas gerina visus skaitomumo rekordus.
„Nuolat bendraujame su bibliotekos darbuotojais. Anot jų, bibliobusas gerina visus skaitomumo rekordus. Per metus išduota daugiau nei 15 tūkst. knygų. Nors tai pats mažiausias mano kurtas objektas, jis sulaukia didelio skaičiaus lankytojų ir yra labai paveikus. Labai smagu matyt tokį atgalinį ryšį“, – džiaugiasi A. Slapikaitė-Jurkonė ir prisipažįsta: šis projektas ją pačią įkvėpė pradėti skaityti grožinę literatūrą.
Paklausta, kas įgyvendinant projektą buvo sunkiausia, architektė nusijuokia: „Sakyčiau, tai – lengviausias projektas, kokį esu turėjusi. Labai gerai susidirbome su bibliotekos darbuotojais ir kolegomis. Pirmą kartą dirbdama su užsakovais jaučiau tokią ramybę. Neatsimenu, kas buvo sunku, nes nė minutės nebuvo sunku.“
