Nors orui atšalus, gali pasirodyti, kad gamta dar snaudžia, neapsigaukite. Dalis jos jau tikrai pabudo, o su dalimi turime pabusti ir mes. Kai kurių kenkėjų plitimą svarbu stabdyti jau dabar. Plačiau apie pavasarinę kovą su šliužais LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Grita Skujienė.
Kova su šliužais prasideda pavasarį
Dr. G. Skujienė teigia, kad ir neatšilus orams, apsitvarkyti teritoriją niekada nevėlu, nes šliužai žiemodami slepiasi. Mokslininkė komentuoja, kad pavasarį pakilus oro temperatūrai šie invaziniai kenkėjai irgi atšyla ir tampa gyvybingi.
Anot jos, šliužai dauginasi itin intensyviai – Lietuvoje pirmąsyk užfiksuoti 2008-aisiais, o dabar šalyje aptinkama jau apie 200 radimviečių.
„Kartais radimvietė būna labai mažutė – užtenka vienos sodybos, bet kai kur gali apimti visas teritorijas. Ir net patekti į saugomas teritorijas“, – sako dr. G. Skujienė, pridurianti, jog šliužų yra, pavyzdžiui, Veršvos bei Jiesios kraštovaizdžio draustiniuose, Kaune.
Ji sako, kad pirkdami augalus žmonės daro itin daug klaidų. „Jie perka įvairius dekoratyvinius augalus, juos pasistato savo sodybose, soduose ir nepastebi, kad kartu atsiveža šliužų. Visi šliužai yra atvežti pačių žmonių, ir nebent tada iš kaimynų gali atkeliauti“, – problemą komentuoja dr. G. Skujienė.
Mokslininkė pastebi, kad vienas augalams vienas pavojingiausių šliužų yra ispaninis arionas. Anot jos, žmonės neretai pastebi tik užaugusius ispaninius arionus. Didysis šliužas yra visas juodas, šios rūšies šliužų populiacijoje nėra rudų gyvių.
„Tipiškai būna rudi, juodi čiupikliai ir tada gerai matosi, bet jaunikliai yra truputėlį margi, todėl ir sunkiau atpažinti, ypač dabar šiuo laiku. (...) Radau tik vieno centimetro šliužiukus. Žmogus jų įprastai nemato, o kada pamato, tai jau per vėlai kovoja“, – komentuoja VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė.
Anot jos, ispaninis arionas yra pavojingas sodininkų ir daržininkų auginamoms vietinėms augalų rūšims. Be to, plisdamas į saugomas teritorijas, invazinis kenkėjas gali graužti ir retus augalus. „Vilnuje yra Belmonto botaninis-zoologinis draustinis – ir ten jis paplitęs, nežinome, kokią žalą gali padaryti“, – teigia LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ pašnekovė.
Siekiant apsisaugoti nuo invazinių kenkėjų, anot mokslininkės, atšilus pavasario orams reikėtų kreiptis į specialistus, galinčius panaudoti moliuskocidus. Vėliau galima naudoti ir įvairias gaudykles su masalu, rinkti šliužus, kas rytą juos „medžioti“. „Kai jiems ateina laikas poruotis, kiekvieną rytą jų būna ir po kelis šimtus. Ir rinkti – privaloma“, – tikina dr. G. Skujienė.
Sulauksime paramos iš Europos Sąjungos?
Ji teigia, kad šiais metais Lietuvai yra realu sulaukti Europos Sąjungos finansavimo kovai su invaziniais kenkėjais. Mokslininkė pastebi, kad tai yra ne tik lokali, bet ir globali problema.
„Invazinės rūšys yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasaulyje nyksta rūšys. Iš tiesų tai ekonomiškai labai brangiai kainuoja, priklauso, kur paplinta. Kadangi žmogus pats atsivežė, jis ir turi kovoti su šia problema“, – tvirtina dr. G. Skujienė.
Pasak jos, dalyje teritorijų įmanoma tik kontroliuoti šliužų populiaciją, o kitose ir juos išnaikinti. „Neturėtume palikti nė vieno gyvo šliužo, nes vienas šliužas, vadinasi, kitais metais bus vėl padėta 400 kiaušinėlių. Ir iš karto būsite įpareigoti kiekvienais metais kovoti“, – komentuoja laidos pašnekovė.
Dr. G. Skujienė teigia, kad panašiai kaip Norvegijoje, paskelbus naikinamas teritorijas, žmonės būtų itin sąmoningi. „Valstybė – valstybės teritorijoje, o žmonės savo teritorijose turi susitvarkyti, ir nieko nemesti už savo teritorijos ribų“, – teigia VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Emilis Jakštys
