„Nustokime komentuoti kitų žmonių kūnus, nesvarbu, ar giriame, ar baudžiame“, – tvirtą nuomonę turi Aistė Simėnaitė. Žurnalistė, knygos „Svoriomanija. Kelionė iki 100 kg ir atgal“ autorė dalijasi savo santykių su kūnu ir maistu istorija. Išbandžiusi galybę dietų, Aistė ryžosi ir skrandžio mažinimo operacijai, tačiau, anot jos, didžiausia problema visą laiką slypėjo jos galvoje.
Spaudė nenukrypti nuo „normos“
2000-ųjų sveiko kūno ir grožio etalonas gerokai skiriasi nuo to, kaip santykį su savo kūnu ir grožiu vertiname dabar – įsitikinusi A. Simėnaitė. Santykį su savo pačios kūnu knygos „Svoriomanija, Mano kelionė iki 100 kg ir atgal“ autorė vadina karu, kuris prasidėjo dar ankstyvoje paauglystėje.
„Rimtas karas prasidėjo paauglystėje. Augau laukiniais 2000-aisiais, kai buvo populiarūs žemo juosmens džinsai, kai Bridžita Džouns buvo laikoma stora, kai žurnalai rašė tik apie dietas ir iškreiptą meilę sau. Žinutė buvo aiški: yra tinkamas kūnas ir yra mano kūnas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ pasakoja A. Simėnaitė.
Žurnalistė tikina, jog šiandien jos požiūris į savo kūno svorį kitoks, tačiau ilgą laiką ji save spaudė nenukrypti nuo „normos“, kuria šiandien nebetiki.
„Mano kelionė buvo iki šimto kilogramų, mano svoris taip ir svyravo – pirmyn ir atgal. Dabar mano kūnas kitoks, neseniai susilaukiau dukros, esu didesnio nei įprastai svorio, bet dabar mano požiūris kitoks – aš negaliu reikalauti iš savo kūno, kad jis numestų papildomus kilogramus. Niekas negali pamatuoti, ką reiškia tie „papildomi kilogramai“.
Esu iššūkių momente, turiu surinktos patirties ir išminties skydą, kuris leidžia apsisaugoti bent jau nuo savo pačios minčių“, – priduria ji.
Slėpė mitybos įpročius
Aistė pasakoja, jog vaikystėje nuo tėvų ji stengėsi slėpti savo valgymo įpročius, o tai, anot jos, dar labiau padidino polinkį į nepilnavertę mitybą.
„Mano tėvai buvo normalūs, dirbantys tėvai. Grįžtant namo iš mokyklos, nusipirkdavau kokio šokolado, neretas vakaras, kai gerą maistą pakeisdavau pasilepinimu. Dabar dažnai siunčiame žinutę, kad yra geras maistas ir blogas maistas. Aš žinojau, kad šokolado valgyti negalima, todėl, kai gaudavau progą, suvalgydavau daugiau nei reikia“, – prisimena A. Simėnaitė.
Vienas iš Aistės būdų numesti netenkinantį svorį anuomet buvo dietos. Šiandien ji įsitikinusi – dietos neveikia, nes atima iš žmogaus pasirinkimą valgyti tai, ko reikalauja jo paties organizmas.
„Aš kaltindavau save – kodėl man neišėjo laikytis sulčių dietos. Dabar suprantu, kad ir negali išeiti, nes žmogus nebuvo sutvertas gyventi vien sultimis. Aš esu už skanų, pilnavertį ir širdį džiuginantį maistą. Man atrodo, kad bandant iš savęs tai atimti, mes bandome save įtikinti, kad mes negalime iki galo kvėpuoti – jei esame sotūs, niekada nepersivalgysime maisto, kuris mažiau turtina, tik džiugina“, – teigia ji.
Daug vilčių dėjo į operaciją
Tačiau iki sąmoningo pasirinkimo susidraugauti su savo kūno svoriu ir maistu, A. Simėnaitė nusprendė pasiryžti skrandžio mažinimo operacijai – ją matė kaip šviesą tunelio gale.
„Pradėjau save sekti, pasiprašiau konsultacijai į Valgymo sutrikimų centrą, ten turėjau konsultaciją su psichiatre, kuri man pasakė: „Girdžiu anoreksiją, bet tavo kūno svoris yra normalus.“
Prieš diagnozę nusprendžiau pasidaryti skrandžio mažinimo operaciją. Buvau tame etape, kur sportuoti negaliu, nes man sunku, pradėjau vengti socialinių situacijų. Sprendimas buvo gydytojų rekomendacija, bet maniau, kad tai bus šviesa tunelio gale“, – sako ji.
Tačiau nepaisant skrandžio mažinimo operacijos, Aistė įsitikinusi, jog darbas su savo kūnų turi prasidėti nuo darbo su savo emocine sveikata – tai, anot jos, atsakymas į daugelį valgymo sutrikimų.
„Svoris sumažėjo drastiškai, nespėjau apsivilkti rūbų, jie krito. Tačiau su galva reikėjo padirbėti, jei santykis su maistu nėra sveikas, praėjus medaus mėnesiui, po operacijos svoris vėl gali sugrįžti.
Man padėjo terapija – tai pirmoje vietoje. Man nutiko visas spektras problemų: ir nutukimas, ir anoreksija. Tai yra viena problema – emocinių įrankių neturėjimas, tą spragą reikėjo užpildyti terapija“, – įžvalgomis dalijasi žurnalistė.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
