Tikra ar dirbtinė eglė? Šį klausimą šiemet su šeima sprendė ir menininkė Agnė Kišonaitė, kuri į šventinį namų dekorą įtraukia paveldėtus daiktus ir savo kūrybos maketus. Kokių idėjų galima pasisemti – plačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
„Kalėdoms visada puošiamės, bet kaskart norisi vis kitaip. Džiaugiuosi, kad sekasi sugalvoti, kaip kitaip kasmet galima pasipuošti. Dekoracijos lieka tos pačios, žaisliukai irgi, bet vis tiek norisi, kad nebūtų vienodai“, – apie dekoruojamus namus šventėms sako menininkė.
Šiemet tapytoja ir meno instaliacijų kūrėja A. Kišonaitė su šeima įsikūrė naujuose namuose. Ji neslepia – entuziazmo puošti namus jautė dar daugiau ir tai padarė anksčiau nei įprastai.
„Šiemet sugalvojau, kokiomis spalvomis norėčiau dekoruoti namus. Pagalvojau, kokių daiktų turiu, kas galėtų derėti. Pavyzdžiui, dekoravome vyro močiutės stiklinėmis vazomis, kurios mums brangios. Stiklas visada asocijuojasi su vandeniu, varvekliais, žiemine medžiaga. Juolab mėlynas stiklas, kuris persišviečia, ir tada išeina labai gražus dekoras“, – tikina A. Kišonaitė.
Dekoras iš turimų daiktų
Menininkės teigimu, technologijos, paveldėti ar nauji daiktai jau turi nemenką istoriją ir tarpusavyje tikrai gali derėti. Šventiniam dekorui pašnekovė panaudoja ir tai, kas lieka kuriant – pavyzdžiui, šiemet sukurtos septynių metrų aukščio mėnulio skulptūros maketą. Tačiau dekoracijas ji kuria ir iš panaudotos senos technikos.
„Čia buvo kaminas, kurio negalėjom kitaip išspręsti kurdami namus. Dabar turime kelias plokštumas, kurias irgi galima dekoruoti. Ant vienos yra senos elektronikos paukštelis, kuris kažkada kurtas kaip didelis projektas.
Paukštelį dariau pati, nes man patiko spalvos – mėlyna ir žalia. Jos taip pat atsikartoja dekoracijoje, kuri yra iš įvairių eglės ir pušies šakų. Kelios jų buvo nepanaudotos, tai sumerkiau į vazą. Radau senų kankorėžių, kurie buvo nuo kito papuošimo“, – pasakoja ji.
Pašnekovė savo kūriniais dažnai kviečia atkreipti dėmesį į besaikio vartojimo, šiukšlinimo, aplinkosaugos problemas. Tvarumas jai svarbus ir kasdienybėje, neišskiriant žiemos švenčių.
Eglė, kurios puošimo kaskart labai laukia Agnės vaikai, dekoruojama vaikystės ir dovanotais žaisliukais ir vėlgi – kūrinių maketais. O klausimą – geriau rinktis dirbtinę ar gyvą eglę – kartu sprendė visa šeima po peržiūrėto dokumentinio filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“.
„Po peržiūros su visa šeima pasitarėm ir nusprendėm, kad reikia pirkti dirbtinę eglutę. Kaip sunkiai jos (gyvos eglutės – LRT.lt) auginamos, kaip jų sėklos nuskinamos iš kankorėžių, kurie auga eglės 40–50 m aukštyje Sakartvele. Tada gabenamos į Daniją, o iš ten – į Lietuvą. Tuomet pasidaro kančia, kai eglę reikia nupuošti ir išvežti.
Pagalvojom, kad tai per didelis ratas. Nusprendėm įsigyti aukštą dirbtinę eglutę, kurią puošime daug metų. Sūnaus Henrio prašymas buvo, kad ant dirbtinės eglės užlašintume bent jau pušų ar eglių eterinio aliejaus“, – sako menininkė.
Žalia šviesa teniso kamuoliukams
„Čia dar vienas kampelis, kurį dekoravau, nes radau rūsyje senas slides. Galvodama apie netradicinį dekorą, jas parsinešiau. Reikėjo sniegą įnešti – todėl senus teniso kamuoliukus įmerkiau į dažus ir gavau sniego gniūžtę“, – kūrybiniu sprendimu dalijasi moteris.
Tačiau teniso kamuoliukai pašnekovės rankose atsidūrė ne atsitiktinai – juos naudos naujai instaliacijai.
„Teniso kamuoliukai nėra perdirbami. Žaidėjai žino, kiek daug reikia, nes jie greitai deformuojasi. Jų yra pakankamai daug, todėl sugalvojau tokią saulę, kuri bus 5 m aukščio ir 7 m pločio. Apskaičiavau, kad vienam spinduliui reikia 1520 kamuoliukų. O spindulių yra 11“, – apie artėjantį projektą pasakoja ji.
Menininkė atskleidžia – teniso kamuoliukų sumanytai instaliacijai reikia dar daug, todėl juos renka iki sausio 10 d. Nebereikalingus teniso kamuoliukus ji kviečia atnešti į Vilniaus mokytojų namus. Milžinišką ryškią saulės instaliaciją bus galima išvysti Vilniaus šviesų festivalyje sausio pabaigoje.
Visą įrašą galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
