Vienas dažniausiai sodinamų vaismedžių Lietuvoje – obelys. Jos puikiai auga mūsų klimate, nereikalauja daug priežiūros bei kasmet sunokina gausų obuolių derlių. Pasak sodininko Tautvydo Gursko, vaismedžius plikomis šaknimis sodiname vėlai rudenį arba netgi žiemą, jei nėra įšalo.
„Reikia žinoti rudenines ir žiemines obelų veisles. Kuo vėliau valgome obuolius, tai yra žiemines veisles sodiname arčiau namų, tada rudenines ir vasarines sodiname toliausiai nuo namų tam, kad ilgiau džiaugtumės ir grožėtumės savo vaisiais. Žieminių obelų ilgai žiūrėsime į kabančius obuolius“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sodininko kalendorius“ aiškina laidos vedėjas.
Galima sodinti ne iš karto
Perkant obelį sodininkas pataria atkreipti dėmesį į šaknų sistemą. Vasarinių veislių, pavyzdžiui, saldinių obuolių yra daug smulkių, šviesių šaknelių. „Tai garantuoja, kad vaismedis prigis ir yra išmirkytas specialiame tirpale, kuris prilimpa ir saugo drėgmę prie šaknų, kad neperdžiūtų“, – dėsto T. Gurskas.
Pasirodo, kad obelį pasodinti galima ne iš karto, tačiau svarbu ją tinkamai prikasti, tikina sodininkas.
„Jeigu planuojate, bet užgriuvo darbai ir nespėjote pasodinti, tai prikaskite. Iškasėte bet kur duobę, paguldėte 45 laipsnių kampu ir prikasėte šaknis. Taip galėsite ir po savaitės, po dviejų ateiti ir išsikasti ten, kur planavote“, – aiškina jis.
T. Gurskas pataria tarp vaismedžių palikti kelių metrų tarpus ir juos susodinti šachmatų tvarka – taip augalai gaus daugiau saulės.
„Žinant, kokio dydžio augs obelis, reikia apie 3–4 metrų nuo kito vaismedžio, kad jie greičiau išaugtų, paprasčiau būtų prižiūrėti, genėti. Būtinai sutrypiame, suspaudžiame viską, suformuojame nedidelę kalvelę žemių, ant kurios dėsime šaknis“, – sako sodininkas.
Kuolas turėtų saugoti vaismedį nuo saulės
T. Gurskas atkreipia dėmesį, kad iškasus duobę svarbu įkalti kuolus taip, kad būtų nepažeistos vaismedžio šaknelės.
„Būtinai turi būti stiprus, geras kuolas, kad stovėtų ilgai. Jį statyti reikia maždaug apie pirmą valandą, žiūrint į saulę tam, kad kuolo šešėlis kristų pavasarį ant kamieno ir apsaugotų nuo saulės smūgio. Juk pavasarį praktiškai baliname dėl to, kad nesutrūktų kamienas, o kuolas tą funkciją atliks labai gerai – jauną vaismedį labai gerai apsaugo nuo saulės.
Kuolą sukalti reikėtų bent apie 50–60 centimetrų tam, kad gerai laikytų obelaitę. Kitą kuolą kalame kalnelio priešingoje pusėje, kad ji būtų abiejose kalvelės pusėse. Sodindami sėklavaisius – obelis ir kriaušes, skiepijimo vietą apie 2–3 pirštus virš žemės, o sodindami kaulavaisius – 2 pirštai po žeme“, – pataria specialistas.
Anot T. Gursko, kad obelis tinkamai prigytų, šaknelės turi būti užsirietusios į viršų.
„Puria žeme, kurią iškasiau, galiu viską ir užversti. Labai svarbu, kai sodinate, kad šaknelės nebūtų užsirietusios į viršų. Tokios šaknys – nefunkcionuoja, jas vaismedis tiesiog atmeta. Visos šaknys turi žiūrėti horizontaliai arba žemyn. Kiekvieną šaknelę, jei matau, kad neteisingai guli, paguldau, užkasu tam, kad tikrai veiktų visos šaknys. Iš likusios velėnos suformuosiu dubenį, kad galėčiau daugiau pripilti vandens ir jis geriau susigertų, geriau sudrėkintų žemę aplink šaknis“, – sako sodininkas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
