Jeigu norite puošnių žiedų savo sode anksti pavasarį, pats metas sodinti krokus, snieguoles, žydres, cyles ir kitas svogūnines gėles. Renkantis vietą sodinti krokus vejoje, pataria laidos vedėjas Tautvydas Gurskas, atkreipkit dėmesį, kad tai būtų sausa ir saulėta vieta. „Jau ko, bet užmirkimo krokai tiesiog nepakenčia!“ – laidoje „Sodininko kalendorius“ aiškina T. Gurskas ir pademonstruoja net kelis svogūninių gėlių sodinimo būdus.
Profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas, knygų autorius Tautvydas Gurskas krokams sodinti renkasi ne tik sausą ir saulėtą vietą, bet ir tokią, kuri matytųsi pro virtuvės ar miegamojo langus. Kitaip tariant, – kad pavasarį džiugintų žiedais net neišėjus iš namų.
„Mano parinkta vieta yra šiek tiek prie medžio, ant lengvos kalvelės. Manau, kad tai bus pakankamai sausa ir labai gera vieta. Šioje vietoje sodinsiu kelių rūšių krokus“, – vietos parinkimą itin akcentuoja laidos vedėjas.
Pasak T. Gursko, sodinant krokus labai svarbu turėti stiklo audinio tinklelį. Jis reikalingas tam, kad krokai išliktų daug metų ir kasmet išaugtų.
„Jie yra alpinis augalas, o Alpėse augalas stengiasi įsikabinti į uolieną ir visą laiką auga gilyn, – aiškina profesionalus agronomas. – Jeigu neįtiesite specialaus tinklo, krokai tiesiog augs vis gilyn ir kiekvienais metais vis sunkiau išlįs ir vis mažiau žydės. Galų gale, po kokių penkių metų, visai jų neteksite. Taigi, įtiesiu tinklelį būtent vejoje ir ant jo pabarstysiu krokų sėklų.“
Laidos vedėjas iškasa vos penkių-šešių centimetrų duobelę – galima sakyti, kad kastuvu nukasa velėną ir šiek tiek dirvos paviršiaus. Sėklas kraštovaizdžio specialistas paskirsto plačiau, kad nebūtų visos vienoje krūvelėje.
„Viską užverčiame velėna. Na ir viskas, belieka laukti pavasario. Svarbiausia – niekam nesakykit, tegu bus siurprizas žmonai“, – akį merkia T. Gurskas.
Krokai, tikina knygų autorius, puikiai žiemoja mūsų krašto klimato sąlygomis. Pasak T. Gursko, pasėjus šias gėles tikrai nereikia jaudintis, kad svogūnėliai gali nušalti.
„Svarbiausia, kad nebūtų šlapia. Jau ko jie nepakenčia – tai užmirkimo! – dar kartą primena laidos vedėjas. – Jeigu pasėsite šlapioje vietoje, prarasite visus krokus iš karto. Dėl to, kaip jau minėjau, patariu rinktis saulėtą ir sausą vietą.“
Krokų svogūnėliai tokie nelepūs, pastebi kraštovaizdžio specialistas, kad jų galima net nelaistyti. Vis tik Tautvydas pataria šiek tiek palaistyti sodinimo vietą vien tam, kad veja geriau prigytų. „Tą vietą paliesiu ne dėl svogūnėlių, o dėl vejos, kad ji neperdžiūtų“, – pataria profesionalus agronomas.
Kita laidos vedėjo sodinama svogūninė gėlė – tinklinis irisas. Jis užauga maždaug iki 15-20 centimetrų aukščio ir puikiai dera prie aukštų smilginių augalų.
„Jie žydi labai anksti pavasarį, jų žiedai labai įdomūs ir tai yra tikras nektaras bitėms ir kamanėms! – tikina kraštovaizdžio specialistas. – Šiuos žiedus jos labai lanko.“
Kaip ir visas svogūnines gėles, taip ir irisus, sodiname maždaug trijų svogūnėlių gylyje. Jei svogūnėlis yra centimetro dydžio, aiškina T. Gurskas, belieka išgręžti ar iškasti trijų centimetrų skylutę žemėje. O jei reikėtų tokių svogūnėlių pasodinti daug, laidos vedėjas atskleidžia vieną gudrybę.
„Galima įsigyti žemės grąžtą, prigręžioti daug skylių, sudėti svogūnėlius, užžerti juos žeme ir...viskas! Jei čia dar būtų mulčias, tai tą vietą užmulčiuočiau ir būtų viskas paruošta“, – dar vienu praktiniu patarimu dalinasi profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas, knygų autorius Tautvydas Gurskas.
Daugiau T. Gursko patarimų, kaip sodinti svogūnines gėles – laidos „Sodininko kalendorius“ tinklalaidėje.
Parengė Vismantas Žuklevičius
