LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“ kviečia keliauti ten, kur jau rangosi ruduo. Herpetologas Gerardas Paškevičius sako, kad gyvačių patelės, išperėjusios arba atsivedusios jauniklius, jau gali atsipūsti ir laisvai šliaužti ieškoti maisto. „Dėl to galime šiuo metu pamatyti gerokai stambesnes gyvates. Prieš tai galėjome sutikti tik patinėlius, o šie – kresni ir maži“, – laidoje dėsto G. Paškevičius.
Į LRT lauko studiją atsinešęs savo bičiulę – pieninę gyvatę Bugę – herpetologas Gerardas Paškevičius sako norintis keisti nusistovėjusį mitą, kad šie ropliai yra nemalonūs ir baisūs. Pasak laidos svečio, mitui augti, kad visos gyvatės yra blogos ir pavojingos, įtakos turėjo religinis aspektas.
„Įvedus krikščionybę, gyvatės tapo gundymo, klastos simboliu. Dėl to žmonės pradėjo jų vengti. Tuomet atsirado dar daugiau mitų: jos gleivėtos, slidžios, nemalonu jas laikyti, jos tik ir taikosi miške kam įkasti ir „nutrūčinti“ žmogų. [...] Dėl to aš mėgstu sakyti: „Jūs, žmonės, bijote gyvačių todėl, kad viskas, ką apie jas žinot yra melas“, – sako G. Paškevičius.
Herpetologą labai liūdina faktas, kad Lietuvoje gyvena vos septynių rūšių vietiniai ropliai. Įdomu tai, kad iš trijų rūšių šalyje gyvenančių gyvačių, kiaušinius deda tik viena.
„Turime tris driežus, tris gyvates ir vieną vėžlį, – vietinius roplius išvardina G. Paškevičius. – Dabar yra pati rudens pradžia. Šiuo metu visos gyvatės yra išperėjusios jauniklius arba deda kiaušinius. Vienintelis žaltys geltonskruostis deda kiaušinius, o paprastoji angis ir lygiažvynis žaltys yra gyvavedžiai – veda jauniklius.
Taigi, patelės yra atsivedusios jauniklius ir dabar pagaliau gali atsipūsti, mat savyje nereikia brandinti arba kiaušinėlių, arba jauniklių. Jos dabar gali laisvai maitintis. Dėl to galime šiuo metu pamatyti gerokai stambesnes gyvates. Prieš tai galėjome sutikti tik patinėlius, o šie – kresni ir maži.“
Pasak G. Paškevičiaus, įprasta, kad gyvatės žiemavietes turi susirasti iki rugsėjo pabaigos. Pats žiemavietės pasirinkimas, intriguoja laidos svečias, yra labai įdomus.
„Tai gali būti kažkokia šaknų sistema, akmenų krūva, kurioje – požeminiai urvai. O gali būti ir graužikų urvai. Vis tik yra esminė sąlyga – temperatūra negali žiemos metu, bet kokiomis oro sąlygomis, nukristi mažiau iki teigiamos 4 laipsnių temperatūros. Tai jiems yra ideali žiemos sąstingio temperatūra. Taigi, gyvatės turi surasti būtent tokią vietą. Dėl to dabar jos stengiasi, kol šilti orai, saulytė šildo ir turi energijos, sumedžioti kuo daugiau grobio.
Jei kalbame apie angis, jos dabar intensyviai gaudo graužikus. Jos ne tik graužikus gaudo ir suryja, bet ir visus ektoparazitus, esančius ant jų: erkes, blusas ir uteles. Kuo daugiau yra gyvačių, tuo mažiau bus visų šitų, kaip sako ne biologai, kenkėjų, o ir populiacija jų mažės. Taigi, dauguma gyvačių taip ir daro – stengiasi kuo daugiau prisimaitinti ir šliaužti ieškoti sau tinkamos žiemavietės.“
Dar įdomiau, pasakoja herpetologas, jei žiemą žmogus netyčia atkelia kokią lentų krūvą, o po ja – netikėtas vaizdas – žiemojančios gyvatės. Žiemos miegas gyvūnijos pasaulyje primena Olimpinių žaidynių antikos laikais dvasią – kaip atskiros tautos nutraukdavo karus, taip ir gyvatės vienos kitų nepuola ir neėda.
„Įdomu tai, kad jų vienoje vietoje gali būti kelios rūšys – ir geltonskruosčių žalčių, ir paprastoji angis įsimaišius, ir net kartais vienas kitas gluodenas – bekojis driežas. Kuomet eina žiemoti, vienas kito jau nebeėda, – intriguoja G. Paškevičius. – Jei tuo metu būsi itin prisimaitinęs ir turėsi šviežio grobio, organizme nevyks virškinimas, prasidės puvimas ir gyvūnas gali nebeišlaukti pavasario.“
Pašnekovas ragina žmones, radusius žiemojančias gyvates, jų netraukti į kitą vietą, o leisti joms ramiai peržiemoti. Jei gyvates išvaikysime, tęsia herpetologas, jos sunaudos papildomą energiją, ieškodamos kitos žiemavietės.
„Tuomet joms neužteks maistinių medžiagų, kad įžiemotų. Tai gali jiems kainuoti net gyvybę“, – dėsto herpetologas Gerardas Paškevičius.
Visas pokalbis su herpetologu Gerardu Paškevičiumi – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
