„Pagrindinis kriterijus augalams sėkmingai augti yra meilė“, – sako Inga Juodvalkienė. MB „Labiau žalia“ vadovė, apželdintoja ir inžinierė LRT RADIJO laidoje „Auga ir balkone“ dalijasi patarimais, kaip tinkamai pasirinkti augalus į balkoną, kurie džiugintų namų gyventojus ne tik šiltuoju metų laiku.
Apželdintoja įsitikinusi – norint turėti žalią ir gyvybingą balkoną, svarbu tinkamai jį suplanuoti. Anot jos, būtina atkreipti dėmesį į balkono dydį ir vietą, įsitikinti, kad būsimi augalai gaus pakankamai saulės spindulių arba rinktis augalus, kurie nėra lepūs.
„Vazone daugiamečiai augalai gali išbūti maždaug penkis metus. Tam, kad augalai išgyventų, reikėtų atkreipti dėmesį į balkono pusę, susigalvoti funkciją, išsirinkti augalą ir gerai išsiaiškinti, ar balkone yra tinkamos sąlygos jam augti. Vazonas – paskutinėje vietoje.
Pirma klaida, kurią daro naujai įsikūrę žmonės – neapsižiūri, į kurią pusę orientuotas balkonas. To neįvertinę, jie impulsyviai lekia į prekybos centrą, prieš tai neapgalvoję, ką sodins, nusiperka kelis nebrangius augalus ir po kelių savaičių pastebi, jog iš augalų pasidarė šienas“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi ji.
Inžinierė teigia, jog balkonas yra puiki vieta išlieti kūrybiškumą – vazonuose galima maišyti ne tik skirtingų rūšių, bet ir skirtingų aukščių augalus, sezoninius augalus derinti su ilgamečiais augalais.
„Dabar populiaru maišyti augalus. Viename vazone galima rasti ir žemuogę, ir dekoratyvinį augalą, kai kas balkonuose net gi augina alyvmedžius. Žiemos metu alyvmedį galima įnešti į namų vidų ir bandyti jį išsaugoti. Kiti augina egzotinius augalus, smilgas, ilgamečius augalus“, – sako ji.
Anot apželdintojos, balkonas nebūtinai skirtas tik vasaros ar vėlyvo pavasario sezonui. Tinkamai jį apželdinus, balkonas gali džiuginti visus metus.
„Kai kalbame apie balkoną, įsivaizduojame jo sezoną – nuo gegužės iki spalio, tačiau sezoniškumą galima išlaikyti, reikėtų nuolat keisti augalus, pagal jų sezoniškumą. Rudenį galima sodinti viržius, šilokus. Einant link žiemos, balkone galima išdėlioti nukirptas augalų šakas, gali pasidėti kankorėžių, prisismaigstyti sausų šakų“, – priduria I. Juodvalkenė.
Viso pokalbio klausykite čia:
