Kadaise močiučių darželio gėlių titulą turėję jurginai šiandien yra mėgstami ne tik floristų. Jie puikuojasi ne vieno gėlynuose ir savo žiedais primena artėjantį rudenį. Širvintų rajone jurginus auginanti mokslų daktarė Janina Čeplinskienė pataria vengti kadais močiučių darytos klaidos. „Jurgino ypatybė yra tokia, kad jam, skirtingai nei tulpei ar lelijai, nereikia didelio kero ar didelio gumbo, kad užaugtų didelis žiedas“, – laidoje „Žydintis sodas“ dėsto J. Čeplinskienė.
Jurginus ji augina jau daugiau kaip 30 metų, todėl neretai pavadinama jurginų karaliene. Vis tik pati Janina tokiu vardu savęs nedrįsta vadinti.
„Karalienė yra impozantiškas titulas, kuris nelabai dera prie mano natūros. Juolab jei kažkadais galėjau būti vadinama karaliene, tai dabar tik karaliene motina, nes per daugybę metų išugdėme naują jurginininkų kartą, jie ir gali būti karaliais ir karalienėmis“, – sako Širvintų rajone Kernavės seniūnijoje Kalnynų kaime jurginus auginanti sodininkė.
Šiuo metu madingiausi švelnūs pasteliniai tonai, jie labai tinka vestuvių šventėms, greta rožių.
Janina gėlių karaliumi tituluoja jurginą ir čia pat argumentuotai paaiškina, kodėl. „Kokia dar gėlė žydi nepertraukiamai bent tris mėnesius iki pat šalnų? Kokia dar gėlė yra tokia įvairiapusiška aukščiu, dydžiu, žiedų formomis, spalvomis, jų dydžiais? Tiesiog nėra. Tai kaip ne karalius?“ – retoriškai klausia mokslų daktarė.
Žmogus, sako J. Čeplinskienė, yra tokia būtybė, kuriai reikia ką nors sekti. Nesunku atspėti, kad jurginus auginanti daktarė aktyviai domisi būtent šių gėlių pasaulinėmis madomis. Didžiulė šių gėlių įvairovė leidžia susikurti įspūdingiausias kompozicijas, o pasaulyje dominuojančios jurginų madų tendencijos neaplenkia ir mūsų augintojų.
„Dažnai jas diktuoja didesnių šalių floristai. Vyrauja ir jurginų žiedų formų mados. Paskutinius kelerius metus vyrauja jurginai, kurie yra vadinami rutuliniais ir „pomponiniais“. „Pomponiniai“ šiek tiek mažesni nei rutuliniai, – paaiškina gėlių augintoja. – O pagal spalvas viršūnėje yra persikiniai, šviesūs, pasteliniai tonai. Jurginai ypatingi dar ir tuo, kad jų spalvos dažnai net neįmanoma nusakyti, nes yra pačių įvairiausių derinių. Jie gali būti vienspalviai, dvispalviai ir daugiaspalviai. Gali būti sumaišyta spalva kaip dailininko paletėje. Šiuo metu madingiausi švelnūs pasteliniai tonai, jie labai tinka vestuvių šventėms, greta rožių.“
Jurgino ypatybė yra ta, kad iš vienos mažos bulvytės arba iš vieno mažo ūgelio išaugs vienas didžiulis krūmas.
Pasak Janinos, jurginas nebėra vien tik močiučių daržo ar patvorio gėlė. Senosios veislės, dėsto ji, turėjo savybę žiedus lenkti žemyn. Šiais laikais išvestos tokios veislės, kurių žiedai nevirsta žemyn, o džiugina žmogaus akį, stiebdamosi į viršų.
„Jie turėjo labai daug vertingų savybių, buvo aukšti, atsparūs, genetiškai stabilūs, bet žiedai dažnai vysdavo greičiau ir buvo palinkę. Selekcininkai išvedė daugybę veislių, kurių žiedai žiūri į viršų arba į šoną, bet kotai išliko ilgi. Nuo to laiko, kai močiutės augino jurginus, krepšiais vilko ir kišo į „papečkį“, pasikeitė kelios kartos. Dabar daugybė sodybų ir gėlininkystės ūkių augina jurginus – tai yra madinga, gera gėlė, kuri labai gerai laikosi vandenyje, ja galima papuošti daugybę švenčių, nes žiedai yra stambūs, ryškūs ir tinkami įvairiems akcentams“, – liaupsių gėlių karaliui negaili jurginų augintoja.
Norint džiaugtis jurginų žiedais, visų pirma, sako Janina, šioms gėlėms reikia šviesios vietos ir jokiais būdais nesodinti jų į balą – šlapia žemė visai netinka. Dar viena klaida, pastebi jurginų augintoja, sodinti šias gėles dideliais kerais.
„Jeigu kalbame apie jurginų auginimo ypatumus, prisiminkime močiutes, kurios krepšiais vilkdavo juos prieš žiemą ir išvilkdavo tais pačiais krepšiais pavasarį ir tokius didelius kerus pasodindavo. Tai taip daryti negalima. Didžioji klaida, kaip aš sakau, yra tuomet, kai žmogus gauna dovanų jurgino kerą ir jį pasodina. Jurgino ypatybė yra tokia, kad jam, skirtingai nei tulpei ar lelijai, nereikia didelio kero ar didelio gumbo, kad užaugtų didelis žiedas. Žiedo dydis, o ir visa kita, priklauso nuo veislės, nuo to, kas jo „kraujyje“. Visame pasaulyje jurginai auginami ir dalinami į prekinius sodmenis, kuriuos dažniausiai sudaro viena arba dvi bulvelės, arba iš auginių išauginti mažyčiai gumbeliai. Jei sugrįžtume prie tos klaidos, kad auginame kerą, tai iš jo išaugs 30 stiebų, jie vienas su kitu konkuruos, augs į dangų ir žiedų bus mažai.
Dabar daugybė sodybų ir gėlininkystės ūkių augina jurginus – tai yra madinga, gera gėlė.
Jeigu gavome kerą, mes jį išsidaliname porą savaičių prieš sodinant, kad apdžiūtų žaizda. Jeigu pirkome, nesvarbu, kiek ten yra šaknų ir gumbų, riekia žiūrėti, kad prie stiebelio nebūtų nulūžusi šaknelė. Tai yra tuščias reikalas – ją reikia nukirpti. Jurgino ypatybė yra ta, kad iš vienos mažos bulvytės arba iš vieno mažo ūgelio išaugs vienas didžiulis krūmas. Dar viena šių gėlių ypatybė, kad juos reikėtų pririšti, kai jie siekia žmogaus kelius, nes jurginai yra trapūs, vešlūs ir yra didelė rizika, jog išlūš. Nebūtinai nuo stipraus vėjo, bet ir nuo paties savo žiedų svorio. Jeigu norite turėti žiedų vasaros pabaigoje, tai daugiau nieko ir nereikia daryti – tiesiog laiku pasodinti“, – išsamiai gėlių karalių auginimo ypatybes apžvelgia daugiau kaip 30 metų jurginus auginanti mokslų daktarė J. Čeplinskienė. Gėlininkė atkreipia dėmesį, kad žiedų skaičių ir jų kokybę galima reguliuoti ir genėjimu bei formavimu.
Daugiau dr. J. Čeplinskienės patarimų, kaip tinkamai pasodinti ir auginti jurginus – LRT RADIJO laidos „Žydintis sodas“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
