Visas oficialiai pripažintas pasaulio valstybes aplankęs keliautojas Danas Pankevičius sako labiausiai norintis grįžti į Afriką, mat čia vis dar galima pamatyti mažai civilizacijos paliestas gentis. Pavojingiausius kelionės momentus Danas pasakoja pajutęs tada, kai į jo galvą buvo nukreiptas ginklas. „[...] Daug minčių prasisuko galvoje, bet galiausiai visą tą konfliktą po kelių valandų pavyko užgesinti“, – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ pasakoja D. Pankevičius.
Prieš keletą mėnesių keliautojas Danas Pankevičius viešėjo Turkmėnistane. Po šios kelionės jis tapo pirmuoju lietuviu, aplankiusiu visas pasaulio šalis. Keliautojas sako tai galintis įrodyti įvairiausiais būdais: išsaugotomis įlaipinimo į lėktuvą kortelėmis, neišmestais bagažo lipdukais, viešbučių registracijų patvirtinimais, išrašais iš medicinos įstaigų, fotografijomis.
„Aš turėjau pomėgį rinkti įlaipinimo korteles. Aš netgi turiu pirmo, antro, trečio savo skrydžių, o ir apskritai visų skrydžių įlaipinimo korteles. Kai žmogus pradeda keliauti ir pirmą kartą sėda į lėktuvą, jis niekada negalvoja, kad aplankys visą pasaulį. Kažkaip jų neišmesdavau. Pagalvojau, kad jei lieka nuotraukos, antspaudai pasuose, tai ir kortelės turi likti“, – šypsosi keliautojas.
Labiausiai Danas norėtų sugrįžti, o ir ne kartą, į Afriką. Pastaruosius dešimt metų, sako jis, labiausiai domina būtent šis kontinentas. Antras pagal dydį pasaulio žemynas keliautoją žavi tuo, ką daugelis įvardintų kaip trūkumą.
„Pasaulis vienodėja. Nuvykęs į Australijos ar Amerikos didmiesčius pamatysi labai daug panašių dalykų. O Afrika kitokia. Ji mažiau išsivysčiusi. Čia gali pamatyti, kaip žmonės gyveno prieš kelis šimtus ar tūkstantį metų. Ten viskas keičiasi labai lėtai. Man Afrika dabar yra numeris vienas, – tikina D. Pankevičius. – Anksčiau buvo Pietryčių Azija. Galbūt po kelerių metų pasisotinsiu Afrika ir pasirinksiu kitą regioną kaip mėgstamiausią.“
Per paskutinius 10 metų Danas gan daug laiko praleisdavo įvairiose gentyse. Keliautojas prisipažįsta niekada anksčiau negalvojęs apie genčių paiešką, tačiau viską pakeitė atsitiktinis užklydimas į vieną iš jų.
„Atsitiktinai Afrikoje pabuvau vienoje gentyje. Man taip viskas įdomu pasidarė, nes jie gyvena visiškai kitaip nei mes. Ten žmonės išlaikė senąsias tradicijas. O kokia įdomi jų išvaizda! Puošiasi jie randais, įpjovimais, įsistato lėkštes į lūpas, degina kūną ir panašiai. Mane tai labai sužavėjo. Nuo tada aš jau dešimt metų labai daug genčių aplankiau ir daug laiko su jomis praleidau.
Aišku, gentys yra ne tik Afrikoje. Jų yra ir Okeanijos regione. Daugiausia jų – Papua Naujojoje Gvinėjoje. Kitoje salos pusėje, okupuotoje Indonezijos, taip pat yra genčių. Genčių yra ir Amazonėje, Venesueloje, Ekvadore. O štai Vanuatu jos labai daug civilizacijos priėmusios. Ten genčių žmonės, apsirengę tradicinius drabužius, pasirodo šventėse, sutinka turistus. Tradiciniai jų rūbai iš šiaudų, o kasdien jau vaikšto vilkėdami marškinėlius ir mūvėdami šortus“, – pasakoja pirmasis visas pasaulio šalis apkeliavęs lietuvis.
Prisiminęs kelionėje patirtus iššūkius, Danas nesunkiai įvardijo ir patirtą patį pavojingiausią momentą. Buvo ginklas, lėtai žodžius rinkdamas sako jis, atsuktas man į galvą.
„To ir galėjau tikėtis, nes keliavau po tą šalį karo metais. Net nenoriu sakyti tos šalies pavadinimo. Tuomet aš pagalvojau, kad na... prisidirbau, – čia atsidusdamas, čia priverstinai nusišypsodamas jautriais prisiminimais dalijasi D. Pankevičius. – Galvojau: „Koks velnias mane nešė į šitą šalį?!“ Daug minčių prasisuko galvoje, bet galiausiai visą tą konfliktą po kelių valandų pavyko užgesinti. [...] Ne kartą ginklas buvo nukreiptas į mane.“
Visas pokalbis su keliautoju D. Pankevičiumi – laidos „Vasaros popietė“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
