Žolininkė, apželdinimo specialistė Rasa Subačienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pataria – Joninių vainikui rinkti tai, ką pažįstate. Žolių specialistė pristato kelis augalus, itin tinkamus vainikams pinti, o kuriuos radus pievoje geriau ten ir palikti.
Joninės, Rasos, Kupolės – artėjanti šventė turi ne vieną pavadinimą, o nuo senų laikų iki šių dienų atkeliavo tradiciniai jos minėjimo elementai: vanduo, ugnis, augalai ir iš jų pinami vainikai. Kupoliaujama arba kitaip – žolynai būdavo renkami tylint.
Šiemet gamta ypač skuba, sako žolininkė, apželdinimo specialistė Rasa Subačienė, daugeliui geriau atpažįstama Rasoklės vardu. Tad norintiems susirinkti augalų ir nusipinti vainiką Rasoms ar Joninėms – žaliuojančių ir žydinčių augalų pievose apstu.
„Vainikui galima naudoti tai, ką pievose randame dažniausiai – dobilus. Dobilai yra tie augaliukai, kurie nelabai greitai vysta. Nebūtina juos skinti ilgais koteliais – užtenka šešių centimetrų dobilų. Jei skinsime ilgais kotais, vainikas labai išstorės“, – sako R. Subačienė.
Šalies pievose galima rasti ir bajorių. Tiesa, jos dar nežydi, tačiau jei norima nusipinti tvirtą vainiką, kuris greitai nenuvysta, žolininkė rekomenduoja atrasti būtent bajorių pumpurėlius.
„Bajorių pumpurėliai atrodo kaip gražūs rutuliukai. Vainike jie labai gražiai atrodo, – patarimais dalinasi apželdinimo specialistė. – Jie duoda foną ryškesnėms gėlėms, mat visiems gražiems dalykams reikia fono.“
Žolininkė atkreipia dėmesį ir į juodgalvę. Šį augalą daugelis linkę supainioti su čiobreliu. Kaip gi atskirti čiobrelį nuo juodgalvės?
„Pirmiausia nuskinkime mažą augalo lapiuką, nebūtinai žiedelį. Patrinkime ir pauostykime. Čiobreliai turi nuostabų aromatą, o juodgalvės beveik jokio kvapo neturi. Nepaisant to, juodgalvė labai tinka į vainiko pynimą“, – rinkdama pievoje augalus dėsto pašnekovė.
R. Subačienės mylimiausia žolė – smilgos. Joms artimos giminaitės yra kiškio ašarėlės, priklausančios miglinių augalų šeimai.
„Kiškio ašarėlės nuostabiai tinka vainiko pynimui, – patikina laidos viešnia. – Šios žolės vainikui suteikia lengvumo, o ir nevysta. Su savimi turiu pjautuvėlį, kuriuo patogu smilginius ar miglinius augalus skinti.“
Rasa prieina dirvonuojančią pievą. Joje gausiai priaugę usnių, kurias daržininkai vadina tikrų tikriausiomis piktžolėmis. Galbūt daugelis nusistebės, tačiau, anot žolininkės, usnys yra nuostabi žaliava vainikui pinti.
„Tik pažiūrėkite, kol usnys nežydi, kokie jų pumpuriukai gražūs. Tikrai labai tinka į Joninių vainiką. Dar vienas geras dalykas, kad tokiu būdu sumažinsime usnių sėklyčių“, – sako sodininko žirklėmis usnis kerpanti Rasa.
Pašnekovė atkreipia dėmesį – ne visus augalus galima rinkti. Štai gegužraibės – lietuviškos orchidėjos – įtrauktos į Raudonąją knygą.
„Ji pražysta maždaug tik septintais savo gyvenimo metais. Įsivaizduokite, kiek jai reikia išbūti, konkuruoti su visa aplinka, kad galiausiai pražystų, – dėsto Rasoklė. – Tai šių augalų skinti tikrai negalima.“
Rasa Kupolių vainikus pina naudodama siūlą. Pasak jos, taip vainikas tvirtai laikysis bent kelias dienas. O pinant be siūlo, iširti gali ir po pusvalandžio. Čia pat žolininkė Rasa Subačienė-Rasoklė demonstruoja, kaip derinant augalus supinti Joninių vainiką.
Kupolių vainiko pynimas ir kiti žolininkės praktiniai patarimai – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
