Panevėžiečiui Kiprui verslo idėja gimė vaikystėje apkirpus senelį. Nuo tada ėmėsi domėtis vyriškais kirpimais ir sulaukęs pilnametystės įkūrė verslą – atidarė vyrų kirpyklą. Čia jaunasis verslininkas sustoti neketina – jau kuria planus verslą plėsti užsienyje.
Brandos egzaminai 18 m. Kiprui – rimtas išbandymas. Ne tik dėl to, kad prasideda naujas gyvenimo etapas, bet ir pasiruošti jiems laiko buvo mažai. Vaikinui mokytis teko darbo vietoje, kurią susikūrė pats. Pačiame egzaminų sesijos įkarštyje Kipras atidarė vyrų kirpyklą – barberinę.
„Buvo labai sunku, juk reikia prižiūrėti verslą, kad viskas gerai eitųsi, būtų laiku. Labai daug klaidų darėme ir tuo pačiu taisėme, tikrai labai išvargino, nukentėjo mokslai, bet labai norėčiau padėkoti visiems mokytojams už palaikymą, kad padėjo ne tik fiziškai, bet ir morališkai“, – sako vyrų kirpyklos Panevėžyje įkūrėjas Kipras Morkūnas.

Vaikinas sako jau vaikystėje žinojęs, kad sulaukęs pilnametystės įkurs vyrų kirpyklą. Šešerių metų pirmą kartą į rankas paėmęs žirkles ir apkirpęs tąkart modeliu tapusį senelį, Kipras suprato, kad tai – jo ateitis. Kirpo ir tėtį, ir kitus artimuosius, bet lūžis įvyko, kai apkirpo brolį.
„Pastebėjau programėlėje „TikTok“, kaip amerikiečiai kerpa ir sugalvojau vos ne kaip juokelį brolį apkirpti, – pasakoja Kipras. – Labai prastai pavyko, tikrai labai prastai. Atrodė blogai, bet būtent tada kilo motyvacija kirpti, pradėjau daugiau domėtis, žiūrėti kitų kirpėjų motyvacinius (vaizdo įrašus – LRT.lt). Taigi, atsirado tokia idėja tapti barberiu (barzdos stilistu).“

Kipras idėjos nebepaleido ir ėmėsi kurti verslo planą, ieškoti investuotojų. „Du mėnesius kūriau verslo planą, mąsčiau, kaip man tai įvykdyti, kaip įrodyti, kad viskas pavyks ir aš tikrai turiu potencialo tam įgyvendinti“, – sako abiturientas.
Aštuoniolikmetis visą salono stilių sugalvojo pats. Tokia veikla, kaip jis juokauja, buvo vienas malonumas. O štai visa mokesčių sistema jaunuoliui iš pradžių atrodė itin sudėtinga.
„Sunku, kai net neįsivaizduoji, kas tai yra, nežinai, kas paskui bus, už ką reikės toliau susimokėti, – pirmuosius įspūdžius, susidūrus su mokesčių sistema, prisimena Kipras. – Visada klausiu vyresnių žmonių, tai jau patyrusių. Be to, viską gali susirasti internete, tai įrankis, kuriuo gali laisvai naudotis, dirbtinis intelektas, jo gali bet ko klausti.“

Kipras sako, kad dabar apie verslus ir darbus jaunuoliai pradeda galvoti mokyklos suole, tik ne visi išdrįsta. Įkūręs saloną, vaikinas ieškojo bendraamžių darbuotojų. Juos pats moko ir padeda įsikurti darbo vietoje. Ir čia nesustoja. Iniciatyvus panevėžietis jau turi tikslą ir kuria ateities planus.
„2026 metais planuoju į Dubajų. Noriu ten taip pat atidaryti saloną. Per dvejus metus tikiuosi perprasti šį verslą, palikti visą komandą, ištreniruoti taip, kad visi mokėtų dirbti kaip šeima ir galėčiau viską ramia širdimi palikti bei keliauti į Dubajų“, – ateities planus drąsiai dėsto K. Morkūnas.

Jaunasis verslininkas Dubajų sako pasirinkęs dėl didesnių galimybių ir paprastesnės mokesčių sistemos. „Dubajuje visko šimtą kartų daugiau. Mane traukia ten, kur pinigai, kur viskas, kas susiję su gyvenimo lengvumu“, – neslepia jaunasis Panevėžio verslininkas K. Morkūnas.

Atliktų apklausų duomenimis, trys iš keturių moksleivių norėtų turėti savo verslą, tačiau baiminasi rizikuoti. Septyni iš dešimties apklaustųjų nurodo savo verslą norintys kurti Lietuvoje.
Visas reportažas apie Kipro verslą – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius








