Ledainę Kaune turintis italas atskleidžia vieną tradicinių itališkų ledų gaminimo receptų. Pasirodo, tikriems itališkiems ledams pasigaminti gali prireikti vos kelių ingredientų ir vieno puodo. Italas sako galintis pagaminti daugiau kaip 400 skonių ledus. Jiems naudoja ir lietuviškus produktus: varškę ar šakočius. Viskas tinka puikiai, sako italas, tačiau pripažįsta, kad šaltibarščių ledai nepavyko.
„Ciao tutti, sveiki, prašom!“ – kviesdamas į savo ledainę Kaune pusiau itališkai, pusiau lietuviškai sveikinasi pusketvirtų metų Lietuvoje gyvenantis italas Alessandro D'Andrea. Stojęs prie prekystalio, virtuvės šefas taip pat vartoja dvi kalbas.
Sunkiausia Alessandrui ištarti lietuviškus žodžius, kuriuose yra raidė ž. Daugiausia patirties ledus gaminantis italas gauna tardamas skonių pavadinimus.
Nemanau, kad kalba galėtų būti kliūtis. Galbūt kitaip būtų mažesniuose miestuose, bet Kaune tikrai nėra jokių sunkumų.
„Stengiuosi bendrauti lietuviškai apie tai, kas svarbiausia klientams: apie skonius, kiekį, kur įdėti ledus – į indelį ar vaflį, kainą, papasakoju apie produktus. Apie tai aš galiu kalbėti. Kalbant apie skonius, man didžiausia kliūtis yra tarimas – visada painiojuosi, kaip tarti, kaip taisyklingai sukirčiuoti, pavyzdžiui, žodžius varškė, vištiena ir kitus“, – pasakoja prie lietuvių kalbos vis labiau priprantantis ledainės savininkas.
Vis tik kalba, anot italo, verslui plėtoti ne kliūtis. Lietuviai, sako jis, labai prisitaikantys, bando suprasti itališkai, laisvai kalba angliškai. Nevengia ir patarimų dėl lietuvių kalbos.
Visi receptai, pagal kuriuos gaminau, kai atidariau ledainę, buvo itališki, tačiau jau po savaitės aš juos pradėjau keisti mažindamas cukraus kiekį. Lietuviai ne tokie saldžiamėgiai kaip italai.
„Iš pradžių, kai dirbau vienas, ant stiklo ryte turėdavau užrašyti ledų skonius. Buvo ne vienas kartas, kai atėję klientai prašydavo rašiklio ir taisydavo mano klaidas, – šypsosi vyras. – Lietuviai labai lengvai prisitaikantys, labai malonūs, vystyti verslą čia yra gana lengva. Nemanau, kad kalba galėtų būti kliūtis. Galbūt kitaip būtų mažesniuose miestuose, bet Kaune tikrai nėra jokių sunkumų.“
Kelerius metus Italijos ledų parduotuvėse dirbęs, ledų gamybos studijas gimtinėje baigęs Alessandro sako – ledus pagaminti nesudėtinga ir namuose. Čia pat „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovams jis pristato ypatingą klasikinį itališkų ledų receptą.
Jei nemaišysime, sudeginsime puodą – čia juk kiaušinis, tad turėsime ne ledus, o keptą kiaušinį.
„Tai bus plikyto kremo su vanile ledai. Mums reikės vanilės, 130 gramų kiaušinių trynių, 500 gramų pieno, 200 gramų grietinėlės. Itališkame recepte naudojama 200 gramų cukraus, bet mes galime naudoti 150 ar tik 100 gramų. Čia aš turiu 120 gramų cukraus“, – ingredientus vardina Kaune verslą vystantis ledų gamybos specialistas.
Italas recepte cukraus kiekį sumažino pagal lietuvių skonį. Anot jo, lietuviai ne tokie saldžiamėgiai kaip italai.
Varškės su medumi ledai klientams dažnai primena jiems įprastus pusryčius. Tokius ledus net galime vadinti lietuviško skonio ledais.
„Visi receptai, pagal kuriuos gaminau, kai atidariau ledainę, buvo itališki, tačiau jau po savaitės aš juos pradėjau keisti mažindamas cukraus kiekį, – prisipažįsta virtuvės šeimininkas. – Vis po truputį, po truputį. Per mėnesį cukraus leduose jau buvo 20 proc. mažiau nei itališkuose. Tai, manau, tinkamas kiekis lietuviams.“
Ledų gaminimas nesudėtingas. Visi produktai pilami į puodą ir kaitinami ant mažos ugnies, kol pasiekia maždaug 85 laipsnių temperatūrą.
Šakočio, kefyro, varškės skonių ledai yra perkamiausi. Žinoma, kartu su pistacijų ledais – šie yra mėgstami visur.
„Kaitiname ant labai mažos ugnies ir stebime, kad pienas neužvirtų. Mums reikia pasiekti 85 laipsnių temperatūrą. Jei užvirsime, pasikeis skonis, bus prarasti baltymai, tekstūra bus netinkama“, – maišydamas puodą pasakoja italas.
Alessandro temperatūrą matuoja termometru. Neturintiems virtuvinio termometro pataria tiesiog atidžiau stebėti garų kiekį.
Gaminti ledus iš lietuviškų produktų man labai įdomu. Tai yra iššūkis. Tokių produktų aš negalėčiau rasti Italijoje.
„Kaitinant reikia nuolat maišyti, – įspėja ledų gamintojas. – Jei nemaišysime, sudeginsime puodą – čia juk kiaušinis, tad turėsime ne ledus, o keptą kiaušinį.“
A. D'Andrea sako galintis pagaminti daugiau kaip 400 skonių ledus. Vyras nebijo ir mėgsta eksperimentuoti. Gyvendamas Lietuvoje receptus kuria naudodamas lietuviškus produktus.
Esu bandęs pagaminti net šaltibarščių ledus, bet nepavyko. Burokėliai ledams yra vis tik netinkamas produktas.
„Šakočio, kefyro, varškės skonių ledai yra perkamiausi. Žinoma, kartu su pistacijų ledais – šie yra mėgstami visur. Gaminti ledus iš lietuviškų produktų man labai įdomu. Tai yra iššūkis. Tokių produktų aš negalėčiau rasti Italijoje. Kartu tai įdomu ir klientams. Jie gali atpažinti sau artimus skonius.
Pavyzdžiui, varškės su medumi ledai klientams dažnai primena jiems įprastus pusryčius. Tokius ledus net galime vadinti lietuviško skonio ledais. Esu bandęs pagaminti net šaltibarščių ledus, bet nepavyko. Burokėliai ledams yra vis dėlto netinkamas produktas“, – šypsosi virtuvės šefas.
Puodą nuėmus nuo kaitlentės, mišinys perkošiamas, kad būtų galima pašalinti didesnius vanilės gabalėlius. „Kai masę perkošėme, mišinį dedame į šaldytuvą šešioms valandos, – sako italas. – Tada ledus jau bus galima valgyti.“
Šis tradicinių itališkų ledų receptas – klasikinis ir vienas lengviausiai pagaminamų. Jį naudojant kaip pagrindą, galima bandyti pagaminti ir kitokių skonių ledus. Italijoje, anot Alessandro, populiariausi vaniliniai, plikyto kremo, pistacijų ir šokoladiniai ledai. Tačiau kad ir koks būtų skonis, svarbiausia, sako šefas, kad ledai teiktų laimę ir skatintų šypsotis.
Klasikiniams itališkiems ledams pasigaminti reikės:
kelių vanilės atplaišėlių,
130 gramų kiaušinių trynių,
pusės litro pieno,
200 gramų grietinėlės,
100–200 gramų (pagal kiekvieno skonį) cukraus.
Plikyto kremo su vanile ledų gamybos procesas – laidos įraše:
Parengė Vismantas Žuklevičius
