Jungtinės Amerikos Valstijos man visada buvo šalis, kurioje atrasdavau ką nors naujo. Nenuostabu, juk ji tokia didelė ir įvairi. Esu ne tik daug po JAV keliavęs, bet net jose ir gyvenęs, tad jaučiuosi tą šalį pažįstantis visai neblogai. Visų kelionių po ją per vieną kartą, aišku, neaprašysiu, bet nuo ko nors pradėti juk reikia. Todėl šiandien tą padarysiu nuo šiaurės rytinės jos dalies, tai yra regiono, vadinamo Naująja Anglija. Tokį pavadinimą jis gavo, nes pirmieji anglai, persikėlę gyventi į JAV, įsikūrė būtent čia.
Mano kelionė prasideda Niujorke, čia išsinuomojęs automobilį, iškart pajudu į šiaurę. Mano planas yra privažiuoti pačioje JAV šiaurėje esančią Meino valstiją, iš jos padaryti drastišką posūkį į vakarus ir pasiekti vakariausioje Niujorko valstijos dalyje prie Bafalo miesto esantį Niagaros krioklį, kuris laikomas vienu įspūdingiausių iš visų ne mažiau įspūdingų JAV objektų.
Pirmoji valstija, kurioje sustoju apsižvalgyti kiek ilgiau, yra Naujasis Hampšyras. Didesnių miestų jame beveik nėra, o klimatas ir architektūra tokie, kad jei ne eismas dešiniąja kelio puse, galima trumpam susipainioti, kad esi Anglijoje. Didžiausias valstijos miestas Mančesteris yra panašaus dydžio kaip Šiauliai. Valstijos miestų mažumas lemia tai, kad nusikalstamumo lygis Hampšyre yra labai mažas. Kur jau čia nusikalsi, kai visi vieni kitų tėvus pažįsta. Nepaisant jos provincialumo, kaip ir dauguma šiaurinėje šalies dalyje esančių valstijų, Naujasis Hampšyras yra turtinga valstija.
Judesio ir pramogų ieškotojams Hampšyre gali tekti nusivilti, tačiau gamtos mylėtojams valstija turės ką pasiūlyti. Žymiausias jo objektas yra Baltieji kalnai, jie populiarūs kiaurus metus. Žiemą juose galima paslidinėti, o vasarą tiesiog leisti laiką laukinėje gamtoje. Tik būkite pasiruošę – čia galima pasiklysti. Net parko administracija įspėja, kad su savimi turėtumėte pagrindinius išgyvenimo reikmenis, padėsiančius išsilaikyti, kol jus pasiklydusius suras gelbėtojai.
Vietiniai mėgsta pabrėžti, kad gyvena vienintelėje JAV valstijoje, neturinčioje pajamų mokesčio. Dėl to nemažai kaimyninių valstijų gyventojų susiranda Hampšyre darbą, taip įlieja gyvybės į šios kaimiškos valstijos gyvenimą. Daugiausia dirbančiųjų yra sodininkystės, lengvosios pramonės ir paslaugų sektoriuje. Kalbant apie sodininkystę, negaliu nepasakyti, dėl ko man, o gal ir kitiems Naujasis Hampšyras gali būti minėtinas labiau. Jame gimė vienas mėgstamiausių mano rašytojų Johnas Irvingas. Jis daug rašė apie savo gimtąją valstiją ir vieno įdomiausių jo romanų „Sidro namų taisyklės“ veiksmas būtent ir vyksta didžiulėse Hampšyro obelų plantacijose.
Tačiau dar labiau laukinė valstija yra šiaurinis Naujojo Hampšyro kaimynas Meinas. Tai jau paskutinė valstija prieš Kanadą. Tas pats I-95 kelias, kuris dėl didelio judėjimo mane vedė iš pusiausvyros Niujorke ir Konektikute, Meine tampa ramesnis ir malonesnis.
Iš Meino kilęs dar vienas mano mėgstamas rašytojas – mistinių siaubo romanų kūrėjas Stephenas Kingas. Daugumos jo knygų veiksmas vyksta jo gimtajame Meine. Esu tiek daug jo knygų perskaitęs, kad jaučiuosi, tarsi viską žinau apie šią šiurpią Kingo karalija tapusią valstiją.
Meinas yra viena rečiausiai apgyvendintų JAV valstijų. Didžiausias jos miestas Portlandas yra kiek didesnis už Alytų, o sostinė Augusta apskritai viena mažiausių sostinių JAV. Meinas lyginant su Naujuoju Hampšyru yra dar atokesnis ir dar labiau kaimiškas. Pramonės čia labai mažai, pagrindinės valstijos pajamos yra iš žemės ūkio, žvejybos ir turizmo. Meine yra užauginama ir eksportuojama daugiausia mėlynių visoje JAV.
Nors oficialiai valstija vadinama pušų valstija, visoje šalyje ji žinoma kaip omarų valstija, nes čia labai paplitusi jų žvejyba vandenyne. Omarų restoranai Meine stovi ant kiekvieno kampo ir visi jie giriasi ruošiantys skaniausius omarus pasaulyje. Man pasisekė, kad teko omarų ne tik valgyti, bet ir gaudyti juos. Vienas senas omarų gaudytojas pasiėmė mus į savo laivelį plaukdamas į vandenyną. Malonumas, sakyčiau, panašus, bet valgyti šiek tiek maloniau. Su lydytu sviestu, salotomis, kukurūzais ir raudonuoju vynu krabai yra dieviško skonio. Apskritai Meine jūros gėrybės labai populiarios ir puikiai ruošiamos.
Jau Naujajame Hampšyre nusikaltimai yra reti, o Meine jie dar retesni. Čia daugelis vis dar palieka nerakintus namus išvykdami net ir ilgesniam laikui. Dėl nesvetingų gyventojų ir atšiaurios gamtos čia neužklysta tiek daug geresnio gyvenimo ieškotojų kaip kitur. Pagrindinės atvykėliams siūlomos Meino pramogos yra gamtos ir vandenyno turizmas. Tačiau ne paplūdimių, o aktyvesnis turizmas, toks kaip sportinė žvejyba, medžioklė, sniego motociklai, slidinėjimas, baidarės, žygiai indėnų takais, iškylos gamtoje.
Tolstant nuo vandenyno, Meine žmonių ir civilizacijos vis mažėja, o gamtos ir miškų vis daugėja. Jau dažniau aptinkama ne žmonių, o briedžių. Teko sykį iškylauti miškuose, plaukti baidarėmis ir tris dienas nematyti aplink žmonių. Gal kai kam tai yra egzotika, bet man, miesto žmogui, buvo nelabai jauku. Ar skaitėte S. Kingo „Mergaitė, kuri mylėjo Tomą Gordoną“? Ten mergaitė nuklydo nuo pažintinio tako ir pasiklydo Meino miškuose. Tokia tikimybė nėra iš fantastikos srities, visur perspėjama turėti kompasus, įkrautus mobiliuosius telefonus, maisto ir vandens.
Beje, telefonai ne visada gali padėti, nes Meinas yra valstija, kurią mobilusis ryšys dengia mažiausiai. Tad geriau nepasiklysti, nebent gyvenimas per nuobodus. Kaip ten bebūtų, laukinės gamtos mylėtojams Meinas gali būti tikras rojus. Nenorintiems lįsti į miškus, bet mėgstantiems vandenyną siūlau tiesiog pasivažinėti pakrantės keliais. Nuostabūs gamtos vaizdai su vandenyno potvyniais ir atoslūgiais bus garantuoti. Išskirčiau Akadijos nacionalinį parką ir Plikojo Kalno salą (Mount Desert Island).
Na ir pagaliau tolstame nuo vandenyno į vakarus ir per visą Niujorko valstiją važiuojame į Niagaros Krioklius. Būtent taip vadinasi miestas Kanadoje, pastatytas prie Niagaros krioklio. Sakyčiau, miesto statytojai galvodami jam pavadinimą daug fantazijos nepridėjo. Pats Niagaros krioklys yra Niagaros upėje, kuri skiria du iš penkių Didžiųjų ežerų – Erio ir Ontarijo ežerus. Krioklį sudaro trys kriokliai: Pasagos krioklys, Amerikos krioklys ir Nuotakos Šydo krioklys. Pasagos krioklys yra pats didžiausias ir, be abejo, įspūdingiausias. Juo krenta 90 proc. viso Niagaros krioklio vandens. Du trečdaliai jo priklauso Kanadai ir trečdalis JAV, tačiau iš esmės jis eina JAV ir Kanados siena, todėl gerai matomas iš abiejų valstybių. Jo aukštis yra 51 metras, o plotis – 792 metrai.
Amerikos ir Nuotakos Šydo kriokliai yra JAV teritorijoje. Dėl to juos sunku matyti iš amerikietiškos Niagaros Krioklių pusės. Kanados pusėje matyti visas amerikiečių krioklys ir pusė bendro. Todėl stebėti krioklius geriau iš Kanados pusės. Valstybes skiria tiltas. Čia pat yra ir sienos perėjimo postas, tad sieną kirsti paprasta, juolab kad tiek vykstant į Kanadą, tiek grįžtant į JAV eilės buvo mažos ir greitai judančios. Tiesa, Kanados pasienietis pasirodė piktesnis ir priekabesnis nei amerikiečių. Dėl to man amerikiečiai labiau ir patinka, jie mažiau kelia problemų, kur jų nėra. Net su jų pasieniečiais gali be įtampos pajuokauti ir pakalbėti apie orą. Jie patys sau žino, kad yra svarbūs, ir nemato reikalo dar kam nors tai įrodinėti. O štai Kanados pasieniečiui arba išpuolė prasta diena, arba šiaip jis jautė jaunesniojo brolio sindromą ir poreikį pasimaivyti prieš lietuvius.
Nepraleiskite progos nueiti prie krioklių naktį. Jie gražiai spalvotai apšviesti, o pats Niagaros Krioklių miestas atrodo tarsi šviečiantis Las Vegasas. Kanadiečiai puikiai moka išnaudoti krioklį pinigams uždirbti, bet pats krioklių stebėjimas yra visiškai nemokamas, tiesiog eini pakrante ir grožiesi, kiek tik širdis geidžia.
Žinoma, yra ir mokamų paslaugų. Bene populiariausia jų yra plaukimas Niagaros upe iki krintančio krioklio ir krioklio stebėjimas iš apačios. Laivas priplaukia gana arti, bet ne per daug, kad krintantis krioklys jo neapverstų. Mes laivu neplaukėme, bet mūsų bendrakeleivis amerikietis Reksas dievagojosi, kad tai geriausiai jo gyvenime išleisti pinigai. Žinant, kaip amerikiečiai moka pagražinti dalykus, aikčiojimas dėl geriausiai išleistų pinigų gal ir buvo kiek perdėtas, tačiau kad vaizdas nuostabus, abejoti nereikėtų.
Priklausomai nuo vėjo krypties, atėjus prie Pasagos krioklio, gali prireikti neperšlampamų drabužių, vandens purslų debesys būna tokie, kad uždengia saulę. Jei vėjas bus į jūsų pusę – permirksite kiaurai.
