Teatro, kino ir televizijos aktorius Giedrius Savickas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Šventadienio mintys“ pasakoja apie savo patirtą perdegimo sindromą ir vedybinio gyvenimo buitį. Vyras įsimylėjėliams pataria nepulti gyventi kartu kažkurio iš poros bute. Anot Giedriaus, taip ilgainiui prasiverš užprogramuoti nesutarimai. „Jei kažkuris ateina pas kitą gyventi, tai ten jau randa sukurtą gyvenimą ir tada jį maišo. Taip prasideda susierzinimas nuo kriauklėje rastų plaukų, nuo ne vietoje palikto dantų šepetuko“, – įsitikinęs jis.
Mūsų gyvenimui taip trūksta šviesos ir džiaugsmo – gal ir dėl šios priežasties komedijose vaidinantys aktoriai sulaukia ypač karštos žiūrovų meilės. Vienas tokių yra ir aktorius Giedrius Savickas.
Jo personažų daug ir teatre, ir kine, ir televizijos ekranuose. Dėl to Giedrius neslepia išgyvenęs perdegimo sindromą. Dabar vyras kloja ramesnio gyvenimo pagrindus.
„Dabar susitvarkiau, turiu mažiau personažų ir daugiau laiko skiriu sau. Noriu gyventi. Anksčiau manęs buvo ir ten, ir ten, ir ten – dėl to pernai perdegiau. O dabar yra vienas gražiausių mano laikų – tiesiog labai daug dėmesio skiriu sau ir artimiesiems. [...] Ypač mamai. Televizijoje esu, nes jaučiu, kad mane mato mama. Tai man labai svarbu. Kai mamos neliks, gali būti, kad nebus ir manęs televizijoje“, – sako G. Savickas.
Perdegimo sindromas, pasakoja gerai žinomas aktorius, visų pirma pasireiškė bemiegėmis naktimis. Dar blogiau, prisimena laidos svečias, dingo bet kokios emocijos ar empatija.
„Grįždavau namo ir neturėdavau jokių emocijų. Galėjo kas nors šalia mirti ir būčiau sakęs: „Cha cha, na ir kas?“ – prisimena ne vieną personažą ir intelektualios satyros LRT laidoje „Dviračio šou“ iki šiol įkūnijantis aktorius. – Perdegimas man tiesiog atėmė visas emocijas. Per daug jų atidaviau kažkam kitam. Nenuostabu, nes vien per dvejus su puse mėnesio buvo 50 spektaklių. [...] Žmona išvežė į ligoninę, atgaivino ir viskas.“
Giedrius neslepia, kad svarbesniems sprendimams priimti jam būtinas spyris į užpakalį. Perdegimo sukelta apatija ir pabuvimas ligoninėje, tikina jis, būtent ir buvo tas reikalingas spyris.
„Matyt, reikia iki tokio taško nueiti, kad susiprastum. Gerai, kad aš tikrai suprantu. Suprantu, kad alkoholio tiek daugiau nebereikia, kad persidirbu ir to daugiau nebereikia. Gyvenime tiesiog reikia jausti saiką. Iš dalies šitie dalykai man patinka, nes po to viskas būna labai gerai – tiesiog viskas susitvarko, nes kol eini, tol nesupranti. Kol žmogus vėžiu nesuserga, tol jis ir rūko. Taip jau yra... Kol senatvė neatėjo, kol arti kitu gyvenimu nepakvipo, tol ir neini į bažnyčią.
Kažkada šnekėjau su susirgusiuoju vėžiu. Klausiu jo, ar gyvenimas pasikeitė? O jis sako, kad pirmus tris mėnesius skyrė daug dėmesio artimiesiems, skambino jiems, savimi labai rūpinosi, o paskui vėl viskas stojo į tas pačias vėžias. Čia kaip maldoje ar meditacijoje. Svarbu yra ne tik tai, kaip tu meldiesi ir koks esi tos būsenos, bet daug svarbiau tokiam būti ir po maldos ar meditacijos. Nueiname į bažnyčią ir galvojame, kad štai esame geri. Ne. Būkime geri išėję iš bažnyčios. Tai turi tęstis. Taip ir su tuo spyriu į užpakalį – turi suvokti tai ne tik jau bėdai ištikus, bet artėjant jai ir visa tai suprasti“, – samprotauja perdegimo sindromą išgyvenęs G. Savickas.
Prieš šešerius su puse metų, po penkerių metų draugystės, Giedrius vedė savo mylimąją – architektę Agatą Šilobrit. Brandžiame amžiuje vedęs, laidos svečias neslepia, prisitaikyti prie žmonos ir kurti bendrą gyvenimą nebuvo lengva.
„Derintis vienas prie kito buvo sunku. Labai, – tiesiai šviesiai kerta G. Savickas. – Tačiau mes šešerius metus derinomės ir tik tada susituokėme. Tiesa, kartu niekada (iki vestuvių – LRT.lt) negyvenome. Tik po vestuvių atėjome į bendrus namus. Iš pradžių man buvo labai keista. Aš gyvenau visai kitokį, bohemišką, gyvenimą. Tačiau tokį gyvenimo pasiūlymą priėmiau ir pagalvojau: „Negi aš silpnas tai padaryti?“ Tai ir padariau. Ir tai yra geriausias sprendimas mano gyvenime.
Žinoma, didžiausias sprendimas yra pasipiršti, nes tik po to vestuvės būna. Geriausias sprendimas dar ir todėl, kad negyvenome kartu nesusituokę. O, pamenu, visi draugai tik ir sakė, kad būtina pagyventi kartu ir tik tada vesti. „Tu gi nežinai, kas per žmogus“, – mane mokė jie. Visiems atsakydavau – ne. Ir visi draugai, kurie prieš vestuves gyveno kartu, išsiskyrė. Visi. Visi pagyveno, bet ir visi išsiskyrė.“
Pasak Giedriaus, susituokusiai porai labai gerai įeiti į namus, kuriuose nei vienas jų prieš tai nėra gyvenęs. Tuomet, įsitikinęs pašnekovas, netrikdys kito santuokinio jau susikurta buitis. Dabar žinomas aktorius drąsiai sako besidžiaugiantis bendru vedybiniu gyvenimu.
„Mes įėjome į namą, kuriame kartu negyvenome. Tuomet jame ir kūrėme gyvenimą, dėliojomės, kur, kas, kieno bus. O jei kažkuris ateina pas kitą gyventi, tai ten jau randa sukurtą gyvenimą ir tada jį maišo. Taip prasideda susierzinimas nuo kriauklėje rastų plaukų, nuo ne vietoje palikto dantų šepetuko. Ir tas tikrai erzina, nes juk tu susikuri savo gyvenimą ir štai jo darže pradeda piktžolės stiebtis. Nei tai ravėti, nei tai tręšti...
Mūsų situacijoje buvo gyvenimo kūrimas kartu, nes šeima ir yra tam, kad kurtų kartu. Žinoma, visko būna, ir tų piktžolių būna. Na bet paimi, išravi ir numeti į kitą daržą, – juokiasi perdegimo sindromą išgyvenęs ir santuoka besidžiaugiantis teatro, kino ir televizijos aktorius G. Savickas. – Per žmoną aš labai pamačiau save, koks esu namuose.
Juk kai vienas gyveni, tai nei knarki, nei ką. Iš kurgi sužinoti?! O, pasirodo, knarkiu, vagiu antklodę ir palieku žmoną naktį šalti. Dabar atsikeliu, matau, kad dreba, ir užkloju. O anksčiau atsikeldavau ir pagalvodavau, kad gal jai karšta? [...]
Gyvendamas kartu pamatai, kad esi šioks toks parazitas. Pavyzdžiui, nepaimi išnešti pilno šiukšlių maišo ar nenuvalai dėmės ant stalo, nes galvoji, kad kitas padarys. Gyvendamas su kitu žmogumi labai augi. [...] Jos svajonė, kad tik vyras nebūtų įžymus, o mano – kad tik nebūtų lenkaitė. O gavosi taip, kad sėdžiu Naujojoje Vilnioje, o ji – su žymiu žmogumi.“
Visas pokalbis su G. Savicku – laidos „Šventadienio mintys“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
