Jaukūs ir malonūs kalėdiniai vaikystės prisiminimai kutena ir dainininko Vaido Baumilos širdį. Kalėdinio džiaugsmo neužgoždavo net silkės pataluose ir mišrainės, ypač kai gomurį palepindavo močiutės gaminami pyragėliai su grybais ir aguonomis.
Prasidėjus adventui, vis stipriau padvelkia artėjančiomis šventėmis, o jų belaukiant mintys neretai nuneša į vaikystės laikus, kai stebuklais tikėjome labiausiai, kai bandydavome išgirsti, ar Kūčių naktį gyvūnai tikrai kalba, ir negalėdavome užmigti, nes vis bandydavome prigauti ateinantį Kalėdų Senelį. LRT.lt kviečia pažvelgti į eterio ir scenos žmonių vaikystės akimirkas.
V. Baumila savo vaikystės nuotraukų archyve atrado tradicinę darželio Kalėdų šventės fotografiją su Kalėdų Seneliu ir gauta dovanėle. Švytinčio berniuko fotografijoje šypsena nesuvaidinta. Atlikėjas švenčių laukimą prisimena itin šiltai. Kalėdų Senelio ir dovanų laukimas mažajam Vaidui keldavo malonų jaudulį ir didį džiaugsmą:
„Atsimenu, kad kelios dienos iki Kalėdų laukdavome Kalėdų Senelio pasirodymo. Dovanų prašymas būdavo labai svarbu. Žinoma, tikėdavausi būtent tos dovanos. Bet mūsų Kalėdų Seneliai protingai darydavo, sakydami sudaryti ne vienos dovanos sąrašą. Tad ir gaudavome kokią vieną norimą dovaną iš sąrašo. Būdavo smagu. Kartais nemiegodavome naktį, labai jaudindavausi prieš rytą, kartais pramiegodavau, girdėdavau, kaip brolis ir tėvai kviesdavo prie eglutės žiūrėti dovanų.“
Vis dėlto, vieną dieną dainininką ištiko visų vaikų likimas – žinia apie Kalėdų Senelį. „Jeigu jaunieji skaitys šitą straipsnį, nesmagu, bet buvo nesmagiausia sužinoti, kad nėra Kalėdų Senelio. Čia jau mano brolis prisidėjo, parodydamas, kur laikomos Kalėdų Senio dovanos. Aišku, dėl to labai nerimavo tėvai. Jie jaudinosi, kad aš, kaip jaunesnis brolis, apie tai sužinosiu anksčiau laiko ir dings stebuklo poveikis. Vaikams svarbu sukurti stebuklų nuotaiką ir laukimą“, – prisimena V. Baumila.
Kitas nemalonus Kalėdų vaikystės prisiminimas – silkės pataluose, tačiau tai atpirkdavo gardūs pyragėliai: „Man visos silkės pataluose atrodydavo visiškai prastas dalykas. Ir mišrainės. Nebuvau tų patiekalų mėgėjas. Labiausiai laukdavau mamunės, kaip vadindavome mano a. a. močiutę, aguonų ir grybų pyragaičių. Dabar laukiu brolienės pyragaičių, nes ji labai skaniai juos kepa. Dabar jau viskas skanu: ir pirma žuvis, ir antra žuvis, ir trečia žuvis, ir ketvirta žuvis“, – juokiasi atlikėjas.
Vaido šventiniuose prisiminimuose netrūksta jaukių šeimos akimirkų, jaukus, artimas šeimyninis ryšys per Kalėdas išsilaikęs iki šių dienų. „Tą ryšį išlaikėme iki šiol, renkamės kartu, keičiamės dovanėlėmis, gaminame maistą, kažkas turi atsinešti savo firminį patiekalą. Manasis – aguonų pyragas. Ką tik kalbėjau su broliene, ji sakė: „Na, tu jau žinai, kokia tavo užduotis pirmajam Kalėdų rytui.“ Sakau: „Gal ką nors kitą?“ Bet ji atsakė: „Ne ne ne, mes visi norime tavo aguonų pyrago!“
