Gydytojas, biomedicinos mokslų magistras, lektorius Voldemaras Giedrimas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ dalijasi patarimais apie mitais apipintą ir dažnai dietų šalininkų aptariamą badavimą. Kam galima ir kam nepatariama, kaip badauti, kad pagreitėtų medžiagų apykaita, kas yra valgymo langas ir kokias klaidas ribodami maistą darome dažniausiai? Pasak V. Griedrimo, badauti ar ne gali pasakyti liemens apimties rodiklis.
Rubrikos „Valgyk ir žydėk“ pašnekovas, gydytojas, biomedicinos mokslų magistras, lektorius Voldemaras Giedrimas sako pats praktikuojantis badavimą. Juo laidos svečias susidomėjo dar studijų metais.
„Badavimu susidomėjau labai anksti, kai man buvo 21-eri. Tada į mano rankas papuolė viena knyga. Ją perskaitęs supratau, kad tai tikrai labai įdomu. Pats pradėjau badauti ir pasijutau labai gerai. Per savaitę vieną kartą nevalgydavau apie 24 valandas. Pajutau, kad turiu daug energijos, ir man tai patiko“, – pirmąją pažinti su badavimo praktika prisimena biomedicinos mokslų magistras.
Apie badavimą, o ypač protarpinį badavimą, pastaraisiais metais labai daug kalbama. Voldemaras sako protarpinį badavimą stengiasi taikyti kasdien.
„Tai yra 16–18 valandų nevalgyti, – laiką konkretizuoja pašnekovas. – Valgymui lieka žymiai mažiau laiko – nuo šešių iki aštuonių valandų. Du kartus per metus penkias dienas visiškai nieko nevalgau – tik vanduo ir jokio maisto.“
Badaujame, aiškina V. Giedrimas, kai ilgesnę paros dalį nevalgome. Pavyzdžiui, 14 valandų nevalgome, o 10-mt lieka valgymui. Vis tik geriausias yra žinomas 16-8 badavimo modelis.
„Tuomet 16 valandų nevalgau, o valgymui lieka tik 8 valandos. [...] Visų pirma, kai organizmas negauna maisto, išnaudoja gliukozės atsargas. Kai nėra gliukozės, organizmas ieško, kur paimti gliukozės. Kur gali būti gliukozės? Iš pradžių kepenyse, paskui raumenyse ir galiausiai riebaliniame audinyje. Organizmas degina riebalinį audinį, gauna gliukozės ir puikiai ją naudoja.
Degant riebaliniam audiniui, išsiskiria labai svarbios medžiagos – ketoniniai kūnai. Jie mažina organizmo uždegimą. Tai labai geras kuras organizmo ląstelėms. To nepasakyčiau apie gliukozę. Degant gliukozei išsiskiria daug laisvųjų radikalų, kurie žaloja ląsteles. Medicinoje tai vadinama oksidaciniu stresu. Badaujant mažėja oksidacinis stresas. Reiškia, turime sveikesnį organizmą“, – kiekvienam suprantamai dėsto lektorius.
Gydytojas įspėja, kad kai kuriems žmonėms iš viso negalima badauti. Sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms laidos svečias iš pradžių pataria dėl badavimo pasitarti su gydytojais arba specialistais. Sveikiems žmonėms, anot Voldemaro, naudingiausias yra protarpinis badavimas.
„Kiekvieną dieną valgymo langas sumažinamas iki aštuonių valandų. Kas yra valgymo langas? Tai laikas paroje nuo valgymo pradžios iki pabaigos – nuo pirmo iki paskutinio kąsnio, – aiškina V. Giedrimas. – Žmonių klausiu, o kiek kartų valgote? Atsakymas su humoru – vieną. Tuomet pasiteirauju, ką tai reiškia. O man atsako, kad ryte pradeda ir tik vakare baigia. Visą tą laiką valgo. Tai čia tikrai nėra valgymo langas. Kasdien valgyti daug nėra gerai.“
Neretai klausiama, o kiek daugiausiai dienų galima sveikai badauti? Gydytojas rekomenduoja apie penkias–septynias dienas badauti, jei norima ilgalaikio badavimo.
„Reikia atskirti keletą dalykų, kad neprisirašytume sau neteisingų receptų. Yra trumpalaikis badavimas, trunkantis iki dviejų parų. Ilgiau kaip dvi paras trunkantis – ilgalaikis badavimas. Šios mitybos strategijos skiriasi. Trumpalaikį badavimą gali praktikuoti daug žmonių. O štai ilgalaikis badavimas yra mažiau saugus. Tai reikia daryti gydytojui prižiūrint. Badauti negali labai jauni žmonės iki 18 metų ir vyresni, nei 65 metų.
Žinoma, svarbu, kaip žmogus jaučiasi. Jei žmogus serga pirmo tipo diabetu, jam badauti nerekomenduojama. Jei žmogus serga kepenų, inkstų, širdies nepakankamumu, jei yra širdies ritmo sutrikimų, badauti nerekomenduojama. Mamytėms, kurios maitina savo vaikučius, nėščiosioms taip pat nerekomenduojama. Bulimija, anoreksija sergantys žmonės irgi neturėtų badauti“, – žmonių tipus, kuriems nerekomenduojama badauti, vardija gydytojas.
Voldemaras Giedrimas prižiūri badaujančius žmones. Anot jo, tą daryti labai svarbu. Ilgalaikio badavimo metu būtina sekti bendrą organizmo būklę, stebėti gliukozės kiekį ir kitus kraujo parametrus.
„To nedarant gali kilti bėdų, – iškart įspėja medicinos specialistas. – Žmogus gali pasijausti silpnai, sumažėti gliukozės kiekis ir atsitikti kitų dalykų.“
Pasirinkusieji ilgalaikį badavimą kartais skundžiasi negalintys nuvyti alkio ir minčių apie keptą duoną ar kokį saldumyną. Voldemaras tikina, kad čia į pagalbą ateina vanduo.
„Badaudami geriame vandenį. Kilus norui valgyti, užkandžiauti, užkandžiaukite vandeniu. Atsigerkite vandens. Gera naujiena ta, alkis dažniausiai ateina aštuntą, 13-tą ir 18-tą valandomis. Tad jau galima žinoti ir pasiruošti. Nepriklausomai nuo to, pavalgiau ar ne, jei prabūnu tą laiką, išgeriu vandens, alkis tiesiog dingsta“, – tikina laidos svečias.
Neretai girdime, kad badaudami netenkame skysčių, riebalų ir liesosios raumenų masės. Pasak gydytojo, tai – visiškas mitas.
„Šį mitą aš dažnai girdžiu, – sako gydytojas. – Mokslinėse publikacijose rašoma, kad riebalinis audinys gali įsiterpti į raumenų audinį. Badaujant riebalinis audinys nyksta raumenyse. Gali būti klaidingai suprasta, kad sumažėja raumenų masė. Žmonės, taikantys protarpinį badavimą, valgo pakankamai, sportuoja, raumenys auga. Bet sumažėja ir riebalinio audinio.
Galima badauti ir sportuoti, tačiau reikia atskirti du dalykus – trumpalaikį ir ilgalaikį badavimą. Trumpalaikio badavimo metu galime sportuoti taip pat intensyviai. Jei badaujame penkias ar septynias dienas, intensyvumą reikia stipriai sumažinti. Badaujant sumažėja gliukozės atsargos. O raumenims reikia staiga ir daug gliukozės. O jos badaujant neturim. Ji po truputį išsiskiria iš riebalinio audinio. Nors mes jos norim greitai, negreitai ta gliukozė išsiskiria iš riebalinio audinio. Čia reikia būti budriems.“
Kai žmogus priauga svorio, pabrėžia pašnekovas, labai negerai, kai riebalai kaupiasi ant vidaus organų. Tai vadinama visceraliniu nutukimu.
„Riebaliniame audinyje pradeda tarpti imuninės ląstelės. Jos sukelia viso organizmo uždegimą. O kur uždegimas, ten širdies ir kraujagyslių ligos, antro tipo cukrinis diabetas, vėžys, autoimuninės ligos, netgi Alzheimeris, Parkinsono liga. Tai aiškiai nurodo mokslas, kad pertekliniai riebalai pilvo srityje sukelia šiuos lėtinius susirgimus. Daug rimtų mokslinių publikacijų apie tai kalba. Ilgesnis ir protarpinis badavimas mažina visceralinių riebalų kiekį ir padeda sumažinti uždegimą“, – patvirtina gydytojas.
Sklando legendos, kad štai žmogus badavo, užvalgė ir išvažiavo į ligoninę. Anot V. Giedrimo, ne badavimas sukelia problemų, o klaidingas išėjimas iš jo.
„Žmonės pabadauja penkias dienas, pasiekia savo tikslą ir užkanda. Tai didžiausia klaida, – pastebi laidos svečias. – Ką reikėtų valgyti? Pirmą dieną po badavimo – tik skystą maistą. Geriausiai tinka buljonas. Antrą dieną galima valgyti šiek tiek kieto maisto. Taisyklė tokia – jei penkias dienas badauju, grįžimui į įprastą ritmą skiriamos penkios dienos. Jei dešimt dienų – grįžti irgi per dešimt dienų. Paprasta ir teisinga taisyklė. Jei badauju tik vieną dieną, tai tokio ilgo grįžimo tikrai nereikia. Labai gerai būtų po badavimo valgyti nedaug. Skrandis susitraukia ir maisto norisi mažiau.“
Voldemaras du kartus per metus badauja po penkias dienas. Pasak gydytojo, tai verčia daryti viena labai svarbi priežastis.
„Manęs klausia, kokia yra viena priežastis, dėl kurios badauju? Tai autofagija – savaiminis ląstelių išsivalymas. Kai negauname maisto, organizmas išnaudoja visas energetines medžiagas, o tada ieško, kur dar gauti gliukozės. O ląstelėje yra daug šlamšto ir maža dalis gliukozės. Organizmas surenka šlamštą, neša į kepenis, perdirba ir šiek tiek pasigamina energijos. Dar geriau – jis išvalo ląsteles. Autofagija yra ląstelių valiklis, ląstelių saugotojas. Dėl to žmonės atrodo jauniau, turi gražesnę odą ir tampa sveikesni. Autofagija – svarbus veiksnys, kurį įjungia badavimas.
Pasimatuokite savo liemens apimtį ir žinosite, ar jums reikia badauti. Pasaulio sveikatos organizacija pateikė naujausias rekomendacijas. Moterų liemens apimtis turėtų būti 80 cm ir mažiau. Vyrai turi nuolaidų, jų liemens apimtis gali būti 94 cm ir mažiau. Jei liemens apimtis yra didesnė, turime riebalų, kurie kaupiasi ir sukelia uždegimą. O toks uždegimas mums yra labai nenaudingas“, – nieko nelaukus išsimatuoti liemenį ragina gydytojas, biomedicinos mokslų magistras, lektorius Voldemaras Giedrimas, čia pat pateikiantis gerą žinią kavos mėgėjams – protarpinio badavimo metu kavą galima drąsiai gerti.
Visas įdomus, informatyvus ir nuotaikingas pokalbis su gydytoju V. Griedrimu – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
