Muzikos atlikėjas, buvęs žinomos pop grupės „Naktinės personos“ narys Alanas Chošnau LRT PLIUS laidoje „Pusryčiai pas kaimyną“ ne tik dalinasi kurdiškos kiaušinienės receptu, bet ir ragina lietuvius atrasti Iraką. Pasak Alano, sostinė Bagdadas keri savo didybe, garsais ir skanaus maisto kvapais. „Pakeliui į Iraką mano vaikai net nemiegojo – jiems buvo be galo smalsu ir įdomu“, – prisimena garsus dainininkas.
Alanas Ibrahimas Chošnau 1974 metais gimė Irako sostinėje Bagdade. Šioje Artimųjų Rytų šalyje jaunasis Alanas gyveno iki aštuonerių. Dainininko mama ir tėtis susipažino Vilniuje.
„Turiu kurdiškų šaknų, nes mano tėvelis yra Irako kurdas, o mama – lietuvė. Jie susipažino Vilniuje, Gedimino prospekte. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. [...] Nuo to laiko, kai jie susipažino, neišsiskyrė. [...] Mano geriausi prisiminimai yra iš vaikystės, kai gyvenau kartu su tėvais ir sese. Tėtis kilęs iš keturiolikos vaikų šeimos. Taigi, turiu labai daug giminaičių.
Labai smagiai leisdavome laiką. Buvo labai daug muzikos. Jei viskas gerai sekasi ar atvyksta svečias, tradiciškai buvo pjaunama avis. Šeimoje labai daug ruošdavo maisto. Nereikėdavo eiti miegoti devintą valandą vakaro. Su sese dalyvaudavome šeimos vakarėliuose. Jei pavargdavome ir užmigdavome, tai tėtis ant rankų nunešdavo į lovą. Buvo labai smagu. Aš visame tame užaugau“, – pasakoja A. Chošnau.
Lietuvoje Alanas atsidūrė dėl sunkios mamos ligos. „Mane atvežė į Lietuvą, o mamą tėtis nuvežė gydyti į Vokietiją, – prisiminimais dalinasi dainininkas. – Lėktuvu iš Bagdado į Maskvą skridau vienas. Maskvoje mane pasitiko močiutė ir mes traukiniu keliavome į Vilnių. Tuomet aš nieko nesupratau, kas vyksta, kodėl viskas keičiasi, tačiau širdyje nujaučiau kažką negero.“
Atvykęs traukiniu į Vilnių, toliau pasakoja Alanas, pirmą kartą pamačiau Lietuvą. „Iki tol aš nieko nebuvau girdėjęs apie šią šalį. Žinojau tik tai, kad kartais lietuvė močiutė atvažiuodavo pas mus, ir kad mano mama lietuvė. Tai buvo viskas, ką aš žinojau apie Lietuvą“, – šypsosi A. Chošnau.
Širdį spaudusi slogi nuojauta išsipildė didžiausia netektimi – mirė mama. Tris dienas lovoje pragulėjęs aštuonmetis Alanas sako tada pasijutęs itin vienišas.
„Tada aš supratau, kad turiu judėti į priekį, – sako dainininkas. – Kitos išeities nebuvo. Kai mama išėjo, tėtis tik trim dienom grįžo. Įėjo į namus ir negalėjo patikėti. Jis pradėjo lakstyti po visus kambarius ir ieškoti mano mamos. Jis šaukė, kad jį apgavo, kad taip norėjo, jog jis tik atvažiuotų. Močiutė jam viską pasakė. Tris dienas pabuvęs jis turėjo išvykti atgal. O aš likau čia.“
Palikęs sūnų, Alano tėtis ilgam nesirodė. Laidos herojus prisimena, kad vėl tėtį pamatė tik sulaukęs 24 metų.
„Aš jau buvau nuėjęs nemažą kelią gyvenime. Jis atsirado, nes aš pradėjau ieškoti kontakto su juo. Norėjau viską susigrąžinti. Man buvo skaudu su tuo gyventi, nes jau vien tai, kad tu gyveni vienas ir už tavęs nestovi niekas, nei tėvas, nei mama, yra labai sunku. Močiutė tikrai labai stengėsi, tačiau vis tiek ji nebuvo mama, nebuvo tėvas. Nepaisant to, močiutei reikėtų paminklą pastatyti. Tačiau skausmas buvo, jis ruseno. Gerai tai, kad aš supratau, jog negaliu remtis skausmu, nes skausmas toli niekur nenuves“, – sako itin populiarios buvusios grupės „Naktinės personos“ vokalistas.
Muzika, pasakoja Alanas, jo gyvenime atsirado seniai – dar Bagdade. „Ji atsirado dar nuo visų tų vakarėlių ir šokių, kurie vyko mūsų namuose ir į kuriuos mes važiuodavome. Mane visada imdavo kartu, – juokiasi pašnekovas. – Man labai patiko šokti, vaidinti, dainuoti, maivytis. Man labai patiko būti tarp žmonių. Aš visiškai nesigėdijau. Man buvo labai smagu. Aš susilaukdavau daug dėmesio. [...]“
Alanas sako nepamiršiantis ir kelionės su Lietuvoje sukurta šeima į Iraką. Pasak jo, vaikai itin laukė šios kelionės ir skrydžių metu net nemiegojo.
„Su žmona nusprendėme nuvežti vaikus į Kurdistaną, kad jie pajaustų tą šalį, pietietišką dvasią ir suprastų, iš kur kilusi viena iš jų dalių. Senelis juos kaskart aplanko Lietuvoje, jie su juo bendrauja, tačiau norėjosi parodyti savo gimtinę. [...] Tai buvo nuostabi kelionė. Vaikai buvo tokie užsivedę ir taip laukė...
Tolima kelionė, tačiau jie beveik visą kelią nemiegojo. [...] Senelis mus pasitiko oro uoste. Irake ir Kurdistane praleidome mėnesį laiko. Lankėmės įvairiose vietose, daug keliavome, buvome koncertuose, šventėme Naurozą – tai kurdiški Naujieji metai. [...] O kur dar vietinis puikus maistas: sotus, įvairus, kvapnus, skanus, daržovės kruopščiai nuplautos...“, – prisiminimais į Kurdistaną nusikelia A. Chošnau.
Čia pat Alanas prisimena, kad kurdų pusryčiai – itin sotūs, sveiki ir skanūs. Vienu pusryčių receptu dainininkas noriai dalijasi. Pasak Alano, kurdišką kiaušinienę kiekvienas lietuvis pasigamins greitai ir nesunkiai, tačiau valgys ją su pasigardžiavimu.
Kurdiškai kiaušinienei pagaminti reikės:
vieno svogūno,
trijų pomidorų,
šešių kiaušinių,
20 gramų sviesto,
alyvuogių aliejaus,
vieno arbatinio šaukštelio druskos,
vieno arbatinio šaukštelio pipirų.
Kurdiškos kiaušinienės gamybos procesą stebėkite laidos įraše:
LRT.lt primena, kad Irakas – tai valstybė Artimuosiuose Rytuose, viena iš seniausių žinomų civilizacijos vietų pasaulyje. Sostinė Bagdadas yra didžiausias Irako miestas – jame gyvena 8 milijonai gyventojų. Viduramžiais Bagdadas buvo islamo mokslų ir kultūros centras, o Tigro ir Eufrato upių slėniai buvo šumerų, akadų ir babiloniečių civilizacijų žemė. Irake esantis senovės miestas Babilonas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
