Scenos karaliene tituluojama Džordana Butkutė ne kartą klupo ir ne kartą stojosi. Kaip pati yra sakiusi, nesuvokia, kodėl Dievas ją taip myli, kad nuo 14 metų davęs galimybę dainuoti, net ir siųsdamas nelengvus išbandymus, sėkmę visad laikęs kažkur šalia. Spalio 3-ąją viena ilgiausiai scenoje esančių muzikos žvaigždžių mini 55-ąjį gimtadienį.
1968-ųjų spalio 3-ąją Raseiniuose gimusi Džordana nuo vaikystės buvo pašėlęs vaikas – ji nuolat bėgdavo iš darželio, tad tėvai jau tada galėjo suprasti, kad jos į jokius rėmus neįsprausi.
Tiesa, Džordanos tėvai išsiskyrė, kai jai buvo penkeri, tad dar vaikystėje su mama ir vyresniuoju broliu persikėlė į Šakius, kur ir prasidėjo tikroji ugninio charakterio mergaitės vaikystė, prabėgo paauglystė.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ Džordana vardijo vieną savo išdaigą po kitos, prisimindama, kokia nenustygstanti vietoje visad buvo.
Ji jau nuo mokyklos laikų buvo gabi muzikai, tad laisvas laikas, net ir tas, kurio atsirasdavo pabėgus iš pamokų, buvo skirtas kūrybai – D. Butkutė jau būdama 14 metų koncertavo su Šakių roko grupe „Impulsas“ ir pati sau rašė dainas.
Tiesa, šiandien žinoma atlikėja yra ragavusi ir mokytojos duonos. Kaip yra pasakojusi LRT.lt, baigusi mokyklą Džordana pradėjo dirbti muzikos mokytoja Plokščių vidurinėje mokykloje, Šakių rajone. „Pradėjau dirbti būdama septyniolikos. Dar ir dabar pamenu, kaip su aštuonioliktuoju gimtadieniu mane pasveikino mokiniai – gavau tiek gėlių, kad pro jas manęs nesimatė“, – su šypsena prisiminė Džordana.
Ji sako, kad pati dar labai gerai prisiminė moksleivio dalią, tad dirbdama visada buvo mokinių, o ne mokytojų pusėje. „Nors ir išmaniau savo dėstomus dalykus, nebuvau baigusi pedagogikos studijų, nebuvau nusprendusi, kad mokytojavimas bus mano pagrindinė profesija, ir žinojau, jog darbas mokykloje tėra laikinas. Pirmiausia kalbėjau iš širdies ir savo patirties“, – pridūrė pašnekovė.
Nuo paauglystės koncertavusi Džordana savo mokiniams jau buvo pažįstama kaip atlikėja, tad susitikti su ja pamokose jiems buvo labai įdomu. „Ne tik išdėstydavau pamoką ar namų darbų užduodavau, bet ir papasakodavau jiems įvairių istorijų iš koncertų, festivalių.
Be to, buvome sutarę, kad pamokos pradžioje aš pagroju pianinu ir padainuoju, tada jie turi pasistengti pamokose. Taip ir būdavo – viskas eidavosi sklandžiai, pakilios nuotaikos jie viską atsiskaitydavo, paruošdavo namų darbus ir noriai įsitraukdavo“, – apie tai, kaip rado kelią į mokinių širdis, pasakojo atlikėja.
Tiesa, ilgai dirbti mokytoja ir nereikėjo. Įvairiausiuose dainų konkursuose dalyvavusi mergina jau buvo patraukusi ir ne vieno profesionalo dėmesį, tad vieną dieną į Šakius atvažiavus Stanislovui Čiapui, tuo metu be proto populiaraus estradinės muzikos ansamblio „Nerija“ vadovui, Džordama gavo pasiūlymą prisijungti. Taip 18-metė atsidūrė Klaipėdoje.
Nors ir nebaigusi muzikos mokyklos, mergina vis tiek pabandė paragauti aukštojo mokslo. „Dar stojau į konservatoriją, bet sakė: pastatys tave ir dainuosi kaip choristė. Labai specifinis balsas, geriau nereikia. Kažkodėl jie manęs patys nepriėmė į konservatoriją, sakė: turi Dievo dovaną ir dainuok“, – prisiminė atlikėja.
Kita vertus, mokslams laiko tikriausiai ir nebūtų like – tuo metu jos gyvenimas buvo užpildytas gastrolėmis, apvažiuota visa Lietuva, Tarybų sąjunga, Lenkija, Vokietija, pamatytas Mozambikas. Iš ten muzikantė labai norėjo parsivežti beždžionę, bet ji kainavo 50 dolerių, tad artimiesiems lauktuvių parvežė kokosų ir ananasų.
Netrukus jauną atlikėją aplank meilė. 1990 m. festivalyje Jūrmaloje D. Butkutė susipažino su Ivo Fominu ir jį įsimylėjo bei tikėjosi su juo praleisti visą gyvenimą. „Tapau moterimi, pastojau. Gyvenome pas Ivo tėvą. Mamos nebuvo, jie buvo išsiskyrę. Tėvas net nenorėjo girdėti, kad čia lakstys vaikai. Turėsite savo namus, tada ir turėkite vaikų, sakė jis.
Mes labai verkėme apsikabinę. Aš galėjau kitaip pasielgti, iš ten išvažiuoti, bet neatėjo man į galvą važiuoti pas mamą. Atrodė, kad mes kartu, čia mūsų meilė, mūsų vaikelis“, – laidai „Gimę tą pačią dieną“ pasakojo dainininkė, vaikelio galiausiai nesusilaukusi.
Grįžusi į Lietuvą Džordana apsistojo Kaune. Jos kūrybos dainos tapo vis populiaresnės, o ji pati – tikra megažvaigždė. Kaip pati pasakojo, tuo metu tikriausiai net ji pati nesuvokė, kiek uždirba – galėjo, ir leido sau viską: „Tas vagnorkes kaip šernui bulvių maišais nešdavo. Parsivežus vagnorkių, visiems išdalydavau: šeimai, draugams – daug kam. Uždarbis būdavo didelis.“
Po truputį įsibėgėjo ir nuolatinis šampano skanavimas. „Mane gana anksti išlepino žmonės, po koncerto visą laiką atnešdavo šampano, bet į gerklę niekas nepylė“, – laidoje „Kur važiuojam“ svarstė dainininkė.
Dėl priklausomybės ji buvo pasitraukusi iš muzikinio pasaulio, tačiau gyvenimas jai suteikė galimybę – realybės šou, kurį laimėjusi ji vėl pradėjo koncertuoti, rodytis televizijos ekranuose. Tačiau D. Butkutė ir vėl užlipo ant seno gyvenimo grėblio: šlovė, honorarai, alkoholis, antidepresantai, atšaukti koncertai, netesėti pažadai, ne tie žmonės šalia.
„Dėl labai daug pati kalta: ne tokius sprendimus priėmiau, ne su tais žmonėmis susidėjau “, – kalbėjo scenos karalienė. Tiesa, laidoje „Kur važiuojam?“ ji tikino, kad yra išmokusi sau atleisti, nors alkoholizmo sau ilgai atleisti negalėjo: „Nes visiems pridariau daug gėdos, nemalonumų. Per Mamos dieną nenuvažiuodavau, o dabar, kai neturiu mamos, įsivaizduoji, kaip graužiuosi? Labai skauda širdį. Daug metų prabaliavojau. Labai sunku, bet atleidau. Būna, kad pasigraužiu, bet atleidau, kitaip negali gyventi.“
Savo gyvenimo ramsčiu ji ne kartą vadino savo vyrą. Kartą įsėdusi į jo vairuojamą automobilį, Džordana nė nenutuokė, kad tai pakeis jos gyvenimą.
„Žmonės meta tą savo priklausomybę tik savo noru. Kiek aš prisižiūrėjau į tuos, kuriuos atveža per prievartą, jie praktiškai visi atkrenta. O aš jau ir pati buvau pavargusi nuo tokio neatsakingo gyvenimo, pati jau galvodavau, kaip aš galiu taip neatsakingai elgtis su tais, kurie mane myli”, – „Stiliaus” laidoje anksčiau pasakojo Dž. Butkutė, kurios kova dėl blaivaus gyvenimo truko apie pusantrų metų.
Ji yra sakiusi, kad ir pati nesuvokia, kodėl Dievas ją taip myli. Nuo keturiolikos metų davęs galimybę dainuoti, net ir siųsdamas nelengvus išbandymų laikotarpius, pasak dainininkės, sėkmę visad laikęs kažkur šalia.
Dž. Butukutė su Elegijumi susituokė 2012 m. gruodžio 12-ąją ir drauge per gyvenimą žengia jau daugiau nei dešimtmetį.
„Mes turime tik vienas kitą. Dar Dievas yra. Kai pagalvoju, aš tokia dėkinga mamai, kad esu tikinti. Kad mane taip prijaukino. Aš pati prisijaukinau, matyt. Man užteko pasakyti, kad Dievuliukas yra. Nuo to laiko tiesiog vaikštau su Dievu. Niekad nesu vieniša, aš viena nebūnu, su juo pasikalbu. Neišprotėjau, tikrai, bet tiesiog pasikalbu ir man būna lengviau“, – sako laidos herojė.
Per daugiau kaip 30 scenoje praleistų metų, Dž. Butkutė išleido 18 albumų ir surengė keturis koncertinius turus – „Nesudeginta ant laužo“, „Aš – karalienė“, „Neoninės pelių uodegos“ bei „Iki Mėnulio ir atgal“ ir kt., yra muzikos apdovanojimų M.A.M.A laureatė, pelniusi ir statulėlę už gyvenimo nuopelnus lietuviškai muzikai.
