„Lietuvoje turime tik septynias roplių rūšis, iš kurių trys – gyvatės, trys – driežai ir vienas vėžlys“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako biologas, herpetologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius, dar žinomas Džiunglių žmogaus vardu. Jis įspėja žmones šiuo metu būti kiek atsargesnius gamtoje, mat vyksta masyvi gyvačių migracija – šie ropliai ieško žiemojimo vietų.
G. Paškevičius atsidūsta, kad mūsų šalyje gyvena mažai roplių. Nepaisant to, tikina biologas, šiuo metu juos sutikti galime ne tik kažkur atokiai gamtoje, bet ir urbanizuotose vietovėse.
„Dabar yra labai įdomus metas. Vieni ropliai yra atsivedę jauniklių, kitų jaunikliai jau yra išsiritę. Gyvatės gali būti dviejų tipų. Gyvavedės veda gyvus jauniklius. Iš trijų Lietuvoje esančių gyvačių rūšių gyvavedžių yra dvi. Tai lygiažvynis žaltys ir paprastoji angis. Šios gyvatės veda gyvus jauniklius tokiame apvalkalėlyje.
Jaunikliai dantuku prasipjauna apvalkalėlį ir iš jo iššliaužia. O štai geltonskruosčiai žalčiai deda kiaušinukus komposto ar lapų krūvose, kur temperatūra yra šylanti. Sudėtus kiaušinukus jie palieka. Po mėnesio žalčiukai išsiritai ir tampa savarankiški. Tai šiuo metu, kaip minėjau, visi jaunikliai yra atvesti arba išsiritę“, – pasakoja herpetologas.
Roplių jaunikliai šiuo metu aktyviai maitinasi ir, pasak laidos svečio, stengiasi susimedžioti sau tinkamo grobio. Jaunikliai dar visai mažulyčiai, tad ir jų grobis nedidelis – šliužai, skėriai, vorai, labai smulkūs varliagyviai. O štai suaugę individai, sako G. Paškevičius, ieško vietų, kur galėtų žiemoti.
„Tai yra labai svarbi etapo dalis, nes ropliai turi surasti tokią temperatūros vietą, kur ji nenukristų iki neigiamos, – pabrėžia Džiunglių žmogumi vadinamas biologas. – Ideali temperatūra ropliui žiemoti yra 4 laipsniai šilumos.“
Jei žinduoliai užmiega žiemos miegu, tai ropliai atvirkščiai – jie turi žiemos sąstingį. 4 laipsnių temperatūroje ropliai susisuka ir taip bando žiemoti.
„Mes, herpetologai, ieškome žiemaviečių, kuriose žiemotų ropliai. Atkeliame kokias nors šaknis pažiūrėti, o ten randame ir geltonskruostį žaltį, kokias keturias angis, dar gluodenas būna įsimaišęs. Pasirodo, kad jie visi žiemoja. Tai rodo, kad tokia buvienė yra ideali visiems ropliams žiemoti“, – pasakoja pašnekovas.
Dabar vyksta, įspėja biologas, masyvi roplių migracija. „Per keliukus, per upeliukus, kad visi gyvūnai rastų sau tinkamą vietą išgyventi žiemos sąstingį“, – informuoja G. Paškevičius.
Geltonskruostį žaltį dažniausiai galime sutikti prie kaimo sodybų, ypač ežerų pakrantėse. Gamtininkas sako, kad nuo seno gajus mitas, kad mūsų protėviai žalčius pienu vaišindavo.
„Ne visai taip. Ką tik iš karvės primelžtas pienas yra šiltas. Jį mūsų protėviai pildavo į dubenėlį ir pastatydavo prie gyvenamojo namo, taip norėdami žalčius pamaitinti. Iš tiesų žalčiai atšliauždavo, tačiau ne pieno ragauti, o jame pasišildyti“, – aiškina herpetologas. Tiesa, sena lietuvių tradicija žalčius vaišinti pienu dar yra išlikusi kai kuriose atokiose kaimo sodybose.
Roplių bijančius naujakurius gamtininkas ramina, kad geltonskruosčiai žalčiai nieko blogo nepadarys, o štai nuodingosios angys dažniausiai vengia žmonių, mat yra labai baikšti rūšis. Ropliai yra geri parazitų kontrolieriai.
„Jos (angys – LRT.lt) labai nemėgsta virpesių. Jei dar sodyboje savaitgaliais pasigirsta tranki muzika, tai angiai tokia vieta bus visiškai nepatogi ir ji jos vengs. Angis rinksis apleistas sodybas, kur kažkada gyveno žmonės, buvo laikomi gyvuliai. Jose dažniausiai yra graužikų. O graužikai yra pagrindinis angies grobis.
Kartu su graužikais angys sudoroja ir juose esančius parazitus: blusas, utėles, erkes – tai, ko žmonės nemėgsta. Iš esmės angys yra puiki parazitų kontrolės priemonė. Tai tokios vietos yra mėgiamos angių, o ir žiemoti jose yra patogu“, – pasakoja laidos svečias ir kviečia gyventojus ne naikinti roplius, o visų pirma geriau juos pažinti.
Herpetologas prašo gyventojų saugoti roplius ir padėti jiems saugiai migruoti į žiemojimo vietas. „Ypač juos galime pamatyti ant kelių, mat asfaltas įkaista ir taip traukia pasišildyti roplius. Kuomet artėja automobilis, roplys galvoja, kad spės pasitraukti, tačiau net neįsivaizduoja, kokiu dideliu greičiu skrieja mūsų transporto priemonės. Sulėtinkime greitį, apvažiuokime roplį.
Jei galime, sustokime ir su kokiu šakaliu patraukime roplį nuo kelio. Pastebėjau, kad kai kurios bendruomenės net įspėjamuosius ženklus pastato, kad vairuotojai būtų budrūs ir nesužalotų ar mirtinai nesutraiškintų roplių“, – vairuotojus būti supratingais prašo biologas, herpetologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius.
Visas pokalbis su Džiunglių žmogumi apie Lietuvoje migruojančius roplius – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
