„Žodis „močiutė“ pasendinti negali, jis tik parodo, kad turi labai šiltą, stebuklingą ryšį“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Šilti susitikimai“ pasakoja laidų vedėja, diktorė Laima Kybartienė. Ji prisipažįsta labai mėgstanti lepinti keturis savo vaikaičius.
Pašnekovė pasakojo, kad su močiutėmis stipraus ryšio nejautė, todėl jai buvo itin svarbu užmegzti tvirtus ir šiltus santykius su savo vaikaičiais. Garsi laidų vedėja neabejoja, kad būtent seneliai labai sustiprina ir įkvepia anūkus, patiesia jiems pagrindą toliau eiti per gyvenimą. Tai suteikia pasitikėjimo ir žinių.
Ji taip pat tikina, kad seneliai ne tik gali, bet ir turi lepinti vaikaičius. „Labai noriu pildyti jų svajones. Vaikai jas augina ir kartais turi labai didelių, o aš, jei galiu, jomis pasirūpinu – nuperku naujus batus, žaidimų ar nusivedu į jų norimą vietą.
Mano dukra yra priekaištavusi, kad sugadinsiu vaikus, tačiau esu netgi kalbėjusi su psichologais. Pasirodo, lepindami anūkus seneliai labai teisingai elgiasi – jie dalija meilę, o reikalauti, įsprausti į tam tikrus rėmus, kad vaikai išmoktų ir ką nors suprastų gyvenime, turi tėvai“, – laidoje „Šilti susitikimai“ įžvalgomis dalijosi L. Kybartienė.
Vaikai, pasak jos, puikiai prisitaiko prie taisyklių ir namuose būna vienokie, o pas senelius elgiasi kitaip, tačiau tai nereiškia, kad močiutės neklauso. Garsi laidų vedėja nors anūkams ir labai daug leidžia, džiaugiasi, kad su jais visuomet randa bendrą kalbą ir dėl nepaklusnumo problemų nekyla.
„Dabar mano jauniausiai anūkėlei yra penkeri – tas amžius, kai mėgsta sakyti „ne“, „nenoriu“, „nedarysiu“. Kai auginau savo vaikus, rodos, tos problemos išspręsti nemokėjau, greičiau nervindavausi ir pykdavau. Dabar anūkėlės klausiu, dėl ko jai neramu, drauge kviečiu paleisti piktuką ir pan. Taip padedu jai išspręsti neigiamų emocijų problemą.
Yra buvę, kad kita mano vaikaitė paskambino gal 23 val. nakties. Iš pradžių labai išsigandau, bet ji pasakė, kad turi problemą ir nori su manimi pasikalbėti. Pagalvojau, ačiū Viešpačiui, kad ji man paskambino. Mudvi pasikalbėjome, ji man pasipasakojo, pasidalijau savo mintimis, ji pasikalbėjo su mama ir ramiai kitą dieną nuėjo į mokyklą“, – džiaugėsi L. Kybartienė, prisipažinusi, jog sulaukusi anūkų skaitė ir domėjosi apie jų auklėjimą.
Moteris tikina, kad augindama savo vaikus daugybės dalykų nemokėjo, nežinojo ir nesuprato. „Galiausiai jauniems žmonėms, auginantiems vaikus, rūpi labai daug dalykų – buitis, darbai, karjera. Todėl močiutės ir seneliai suminkština vaikų emocijų aplinką, pripildo juos šilumos, atpalaiduoja ir nuramina. Taip yra – iš tėvų gauna griežtumo, iš senelių – meilės ir šilumos. Ir išeina graži vaikystė“, – šypteli ji.
L. Kybartienė svarsto, kad vaikaičiai jai pačiai padeda tobulėti kaip žmogui ir asmenybei. Kai prieš 14 metų gimė pirmasis anūkas Jokūbas, ji tikina supratusi, kad turi labai daug potencialo.
„Anksčiau buvau nelabai pasitikinti, nelabai drąsi, bet atėjus tam vaikeliui atsirado vidinis pajautimas, kad aš nesu sena, esu turinti labai daug potencialo ir galinti visą pasaulį apversti, iškratyti iš jo, kas geriausia, ir tai parodyti bei duoti savo vaikaičiams“, – pasakojo L. Kybartienė ir pridūrė, kad močiutės statusas pasendinti negali – jis tik parodo, kad žmogus turi labai šiltą ir stebuklingą ryšį.
Visas pokalbis su L. Kybartiene – laidoje „Šilti susitikimai“.
