Marilyn Monroe laikoma vienu didžiausių XX a. sekso simbolių. Net ir praėjus daugiau kaip 60 metų po jos mirties, ji vis dar vertinama pramogų industrijoje. Jos grožis ir žavesys tebėra svarbi popkultūros dalis, o jos atvaizdą dažnai galima rasti ant drabužių ar plakatų. Apie ją sukurtas 22 mln. JAV dolerių vertės „Netflix“ biografinis filmas „Blondinė“. Kodėl šis susižavėjimas tęsiasi tiek daug dešimtmečių po jos mirties?
Ankstyvasis gyvenimas
Monroe gimė 1926 m. birželio 1 d. Los Andžele, Kalifornijoje. Gimusi Monroe buvo pavadinta Norma Jeane Mortenson. Augdama Monroe daug laiko praleido globos namuose ir našlaičių prieglaudoje, nes jos mama kentėjo nuo paranoidinės šizofrenijos, todėl negalėjo rūpintis dukra. Savo tėčio Monroe nepažinojo.
1937 m. mergaitę kelerius metus globojo šeimos draugė ir jos vyras, Grace ir Docas Goddardai. Goddardams už Monroe auginimą jos motina kas savaitę mokėjo po 25 JAV dolerius.
Pora buvo labai religinga ir laikėsi fundamentalistų doktrinų. Be kitų draudžiamų užsiėmimų, Monroe negalėjo eiti į kiną. Tačiau kai Docas buvo perkeltas dirbti į Rytų pakrantę, sutuoktiniai negalėjo sau leisti pasiimti Monroe su savimi.
Būdama septynerių metų, Monroe grįžo gyventi į globos namus, kur kelis kartus patyrė seksualinę prievartą. Vėliau ji pasakojo, kad buvo išprievartauta, kai jai buvo 11 metų. Būdama 15 metų ji metė vidurinę mokyklą.
Suaugusi Monroe teigė, kad vienas iš pirmųjų jos prisiminimų – kai motina ją bandė uždusinti lovelėje su pagalve.
Meilės trūkumas vaikystėje aktorei atnešė sunkumų gyvenime. Sudėtingi romantiniai santykiai, troškimas visiems įtikti, nepilnavertiškumo kompleksai, galiausiai – tragiška mirtis. Legendinė Monroe citata: „Nenoriu uždirbti pinigų, tiesiog noriu būti nuostabi.“
Karjera – įkūnyti tai, kas malonu
Dėl nemielo gyvenimo, Monroe svajojo tapti aktore. Kai jos vyras buvo išsiųstas į Ramiojo vandenyno pietinę dalį, ji pradėjo dirbti šaudmenų gamykloje Van Nujo mieste, Kalifornijoje. Ten ją pirmą kartą atrado fotografas.
Kai 1946 m. Dougherty grįžo, Monroe jau buvo padariusi sėkmingą modelio karjerą. Tais pačiais metais ji pasirašė pirmąją sutartį su kino teatru. Kartu su sutartimi atsirado naujas vardas ir įvaizdis. Iš Normos Jeane atsirado Marilyn, iš merginos brunetės ji tapo akinančia peroksidine blondine, iš mikčiojančios vokalistės – viliokle.
Būdama Marilyn Monroe, ji ėmė kontroliuoti savo prekės ženklą, pasinaudojo savo seksualiniu patrauklumu, kad sukurtų karjerą ir įkūrė savo prodiuserinę kompaniją – tuo metu tai buvo retas reiškinys moteriai.
Iš pradžių Monroe nebuvo laikoma žvaigžde. Jos aktorinė karjera iš tikrųjų įsibėgėjo tik po kelerių metų. Turėdama kvapą gniaužiantį balsą ir smėlio laikrodžio figūrą, ji netrukus tapo viena garsiausių Holivudo aktorių. Savo meistriškumą ji įrodė laimėdama įvairius apdovanojimus ir pritraukdama daugybę žiūrovų į savo filmus.
Monroe tapo labai mėgstama tarptautine žvaigžde, nepaisant nuolatinio nepasitikėjimo savo aktoriniais sugebėjimais. Ji kentėjo nuo nerimo prieš vaidinimą, dėl kurio kartais fiziškai susirgdavo. Ji taip pat dažnai vėluodavo į filmavimo aikštelę, todėl įsiutindavo savo kolegas ir filmavimo komandą.
„Ji būtų pati geriausia, jei tiksėtų kaip laikrodis, – kartą apie ją pasakė režisierius Billy Wilderis. – Turiu tetą Minnie, kuri yra labai punktuali, bet kas mokėtų už tai, kad pamatytų tetą Minnie?“
Minios eidavo žiūrėti filmų vien dėl to, kad juose vaidina Monroe. Šeštojo dešimtmečio viduryje Monroe pavargo nuo burbuliuojančių, kvailų blondinių vaidmenų ir persikėlė į Niujorką mokytis aktorystės pas Lee Strasbergą „Aktorių studijoje“.
Tačiau septintojo dešimtmečio pradžioje po nesėkmingų santykių profesiniame ir asmeniniame gyvenime kilo sumaištis. Paskutiniai aktorės filmai nuvylė žiūrovus.
Per savo karjerą Monroe filmai uždirbo daugiau kaip 200 mln. dolerių.
Televizijos transliacijų svarba augo. Klestėjo greitojo maisto pramonė. O štai Monroe įkūnijo viską, kas Vakarų populiariojoje kultūroje buvo nerūpestinga ir malonu, viską, ką reikėjo apsaugoti nuo komunizmo įsigalėjimo.
Per daugelį metų M. Monroe mėgdžiojo daugybė garsenybių, įskaitant Madonną, Lady Gagą ir Gwen Stefani. O jos ikoniškumas pramogų pasaulyje neužmirštamas iki pat šios dienos.
Meilės paieškos
Per savo gyvenimą Monroe turėjo tris vyrus: James Dougherty (1942-1946), Joe DiMaggio (1954) ir Arthurą Millerį (1956-1961). Ji taip pat prisimenama dėl romantiškų santykių su Marlonu Brando, Franku Sinatra, Yvesu Montandu ir režisieriumi Elia Kazanu.
1942 m. birželio 19 d. šešiolikmetė Monro ištekėjo už dvidešimtmečio prekybos jūreivio Dougherty. Dougherty gyveno šalia Monroe motinos draugo. Šis pasiūlė jam vesti Monroe, kad ji nebūtų išsiųsta į našlaičių prieglaudą ar kitus globos namus. Kai jie susituokė, Monroe buvo ką tik sulaukusi 16 metų, o pora susitikinėjo vos kelis mėnesius. Kai Monroe karjera pradėjo kilti, 1946 m. rugsėjį ji siekė greitų skyrybų.
„Niekada nepažinojau Marilyn Monroe ir iki šiol nepretenduoju į jokias įžvalgas apie ją. Pažinojau ir mylėjau Normą Jeane “, – vėliau sakė Dougherty.
1954 m. Monroe devynis mėnesius buvo ištekėjusi už beisbolo grando DiMaggio.
Ilgiausia truko Monroe santuoka su dramaturgu Milleriu. Jie pirmą kartą susitiko 1950 m. vakarėlyje, o vėliau susirašinėdavo laiškais. Jie vėl susitiko, kai Monroe 1955 m. persikėlė į Niujorką, o romaną užmezgė dar būdama ištekėjusi už DiMaggio. Jie susituokė 1956 m. birželio 29 d.
Poroje iškart prasidėjo problemos. Monroe patyrė du persileidimus ir negimdinį nėštumą. Iki šiol kalbama, kad Monroe persileidimai nebuvo netyčiniai, tačiau jokių įrodymų apie abortus nėra. 1961 m. sausio 20 d. pora išsiskyrė.
Įdomi detalė, kuri galbūt įrodo aktorės pripažinimo siekį – jos brangiausias saugomas daiktas. Ji iki paskutinių gyvenimo metų turėjo stebėtinai mažai daiktų, tačiau ypatingai brangino vieną – Alberto Einsteino nuotrauką su autografu: „Marilyn, su pagarba, meile ir padėka“.
Kas nužudė Monroe?
Marilyn Monroe mirė 1962 m., bet tą pačią akimirką gimė legenda. Ir nors jos gyvenimas padėjo pagrindus legendos statusui, būtent mirtis jai suteikė nemirtingos ikonos statusą.
Paskutiniai aktorės gyvenimo metai buvo tragiški. Nors ji per savo trumpą buvimo dėmesio centre laiką pavergė milijonų žmonių širdis, užkulisiuose ji kentėjo. 1961 m. Monroe kurį laiką praleido psichiatrijos klinikoje.
Paskutinę Monroe gyvenimo dieną, 1962 m. rugpjūčio 4 d., iki šiol gaubia paslaptis. Tuo metu aktorė nuolat prižiūrėjo psichiatras, kuris jai buvo išrašęs daugybę vaistų psichikos sveikatos problemoms bei nemigai gydyti. Deja, nepaisant pastangų rūpintis žvaigžde, ji perdozavo receptinių vaistų ir per anksti nutraukė savo gyvenimą.
Nepaisant to, kad Monroe mirtis buvo pripažinta perdozavimu, paslaptingos jos mirties aplinkybės paskatino sąmokslo teorijas.
Kilo klausimų dėl Monroe ryšių su Kenedžių šeima, nes buvo kalbama, kad ji turėjo romaną su prezidentu Johnu F. Kennedy ir jo broliu, generaliniu prokuroru Robertu F. Kennedy, kuris, kai kurių teigimu, aplankė ją mirties naktį. Kai kurie tyrėjai net užsiminė, kad prie jos mirties prisidėjo CŽV. Kiti kėlė klausimą, kodėl praėjo kelios valandos, kol jos kūnas buvo perduotas teismo medicinos ekspertams.
Prieš mirtį, 1962 m. gegužės 19 d,. Monroe atliko dabar jau žinomą pasirodymą Johno F. Kennedy gimtadienio šventėje, dainuodama „Happy Birthday, Mr. President“.
Po akimirkos scenoje pasirodęs prezidentas Kennedy pasakė: „Dabar galiu pasitraukti iš politikos po to, kai man taip saldžiai dainavo „Su gimtadieniu“.
Ilgai buvo spėliojama, kad ji galėjo būti nužudyta, tačiau oficialiai jos mirties priežastimi buvo pripažintas vaistų perdozavimas.
Ginčai dėl Monroe mirties buvo tokie aršūs, kad Los Andželo policijos departamentas, praėjus dviem dešimtmečiams po jos mirties, vėl pradėjo nagrinėti jos bylą. Nors buvo atliktas papildomas tyrimas, apygardos prokuroras nustatė, kad aktorės mirties priežastis lieka ta pati – vaistų perdozavimas.
