Mergvakaris arba bernvakaris – kai kuriems šiurpą keliantis reiškinys. Apsinuoginusios merginos ir juokingai apsirengę vaikinai, prašantys nepažįstamų žmonių telefono numerio, – ne visiems priimtina pramoga. Tačiau mergvakarių tradicijos keičiasi.
Jaukumas grįžta į madą
Prieš kelerius metus merginos palydėjimas į santuoką atrodė neįmanomas be striptizo šokėjo ar kitų vulgarybių, o šiandien merginos ne tik linkusios grįžti prie senovinių lietuvių liaudies tradicijų, bet ir pasiruošusios būsimai nuotakai padaryti įsimintiną šventę.
„Čiulba ulba“ pramogų ir renginių organizatorė Dovilė Adamonytė teigia, kad šiais laikais merginos vis dažniau gręžiasi į profesionalų pagalbą, todėl vasarą būtent mergvakarių organizavimas tampa pagrindine įmonės veikla.
„Norime sugriauti mitą, kad šventės organizavimą profesionalams patiki merginos, kurios pristinga laiko ją suorganizuoti. Pastebime tendenciją, kad vis dažniau į pagalbą mus kviečia jau puikiai pasiruošusios, žinančios, ko nori, merginos, kurios pačios įdeda daug pastangų organizuodamos, tačiau pristinga profesionalų pagalbos ar idėjų išskirtiniams norams įgyvendinti“, – mitą griovė renginių organizatorė.
Per beveik aštuonerių metų darbo patirtį D. Adamonytė pastebėjo, kad mergvakarių tradicijos keičiasi. Anot jos, jau nemadinga mindyti pagrindines miesto gatves, kalbinti praeivius ir su jais atlikinėti užduotis. Merginos ieško išskirtinių pramogų ir idėjų, kaip mergvakario dieną padaryti jaukią tik geriausių draugių rate.
Renginių organizatorę džiugina tai, kad mergvakarius pradėjo švęsti skirtingo amžiaus merginos ir moterys. Nepriklausomai nuo amžiaus, moterys dažniausiai nori išskirtinių, dar nepatirtų dienos pramogų, kad būtų netikėtumo faktorius, bet nepritrūktų ir romantiškų akimirkų.
D. Adamonytė pasakoja apie populiarius draugių maršrutus, į kuriuos integruojamos įvairios jautrios ar sentimentalios patirtys: „Maršrutuose merginos susipažįsta su tam tikromis moteriškomis paslaptimis, renka laimės ženklus ar sužino legendomis apipintų meilės istorijų. Taip pat merginos atlieka įtraukiančias, prisiminimus žadinančias užduotis, skaito draugių prisiminimus.“
Nūdienos tradicijos
Mergvakarių organizatorė išskyrė kelias specialias mergvakarių programas. Viena jų – etnografinės tematikos mergvakaris. „Tai etnografiniais motyvais, baltų mitologija ir lietuviškais papročiais paremta mergvakario edukacija, per ją merginos išbando vainiko pynimo ritualą ir kitus lietuviškus senovinius ritualus“, – pasakojo D. Adamonytė.
Taip pat populiari kvapų edukacija, per ją merginos gali pasigaminti vieną iš dviejų gaminių – savo pasirinkto kvapo aromaterapinius širdies kvepalus arba kvepiančią apyrankę talismaną. Ne mažiau populiarus veidoskaitos užsiėmimas, kai moterys iš veido bruožų mokosi nuskaityti charakterį.
Mėgstama ir veikla „Saulė teka Rytuose“. „Per šį mergvakarį merginos mintimis nukeliauja į Rytus, pasijaučia kaip Šacherezados pasakoje – paslaptingai, harmoningai, tarsi karalienės. Ši mergvakario tema kvepia smilkalais, įtraukiami saldūs datulių ir riešutų skoniai bei kitos staigmenos. Merginos visos kartu gamina sveikus ir maistingus rytietiškus rankų darbo skanėstus iš natūralių gamtos gėrybių“, – apie mergvakario idėjas pasakojo renginių organizatorė.
Dovilė atskleidžia, kad yra tekę organizuoti ir bernvakarių. Vis dėlto ji pripažįsta, kad vyrai profesionaliai parengti šventę prašo kur kas rečiau.
Vietoj striptizo – duonos kepimas
Augantį populiarumą mergvakarius švęsti pagal senovės tradicijas liudija ir Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė.
„Gaila, kad paklausiausia viena diena savaitėje – šeštadienis. Per vieną dieną surengti 4 edukacijas ir fiziškai, ir emociškai sunku. Kartais juokauju, kad užsakoves veikia mėnulio fazės arba jos konsultuojasi su astrologais: būna tuščių šeštadienių, o būna tokių, kad niekaip visko neapžiosi“, – apie populiarėjančią edukaciją pasakojo edukatorė.
Mergvakariams skirtą edukaciją vedanti V. Olechnovičienė teigia, kad netiesa, jog mergvakariai yra Vakarų pasaulio išsigalvojimas: „Vieno užsiėmimo dalyvė didžiausios žinovės tonu pareiškė, jog mergvakariai Lietuvoje niekada nebuvo švenčiami, kad tai iš Vakarų atkeliavusi tradicija. Tai būtų tiesa, jei kalbėtume apie žiniasklaidoje dažniausiai aprašomus šiuolaikinius mergvakarius, tačiau senieji vestuvių išvakarių papročiai kai kur ir vadinti mergvakariu.“
Edukacijoje susipažįstama su primirštomis 19 a. pab. ir 20 a. pr. vestuvių išvakarių apeigomis, vykdavusiomis nuotakos namuose, jos susiejamos su dabartimi. Mergvakario dalyvėms sukuriama galimybė patirti kelionę laiku, nusikelti į senovės kaimą, aukštaitišką sodybą ir specialiai tam išdabintą namą – grinčią.
Apžvelgiamas ir aptariamas trobos interjeras. Prisimenant tradicinius vestuvių veikėjus ir jų pareigas, pasiskirstoma vaidmenimis. Išrenkama vyriausioji pamergė. Pamergės puošia nuotaką senoviniais vestuviniais drabužiais, aptariamos jų detalės, mokomasi pagal tradicijas tinkamai juos apsirengti ir dėvėti. Nuotakos plaukai tradiciškai sušukuojami. Prisimenamos svočių pareigos. Pasimatuojama įvairi moteriška galvos danga.
„Atrandamas šeimos židinys ir atkuriama senovinė atsisveikinimo su gimtaisiais namais apeiga. Pinant vainikus, išsiaiškinamos jų prasmių variacijos. Pasidaliname tradiciniais patarimais nuotakai, kaip elgtis per vestuves, kad santuokinis gyvenimas būtų sėkmingas, o netekėjusioms merginoms – kaip ištekėti. Ieškome ryšio tarp senųjų ir dabarties vestuvinių tradicijų ir jų prasmių, dažniausiai jį ir atrandame. Apdovanojame simbolinėmis dovanėlėmis ir primename, kaip jas galima panaudoti tolimesniame vestuvių etape“, – įdomiomis renginio detalėmis dalijasi muziejininkė.
V. Olechnovičienė pasakoja, kad šiemet muziejuje atnaujinta duonos kepimo edukacija. Pagal tradiciją savarankiškas duonos iškepimas ženklino mergavimo pradžią.
Įsimintinos akimirkos
Muziejininkei įstrigo atvejis, kuomet mergvakarį užsisakė jau ištekėjusi moteris: „Ji pasakojo prieš vestuves mergvakario nešventusi, todėl iki šiol jautusi nuoskaudą. Renginiu ji liko labai patenkinta.“
Taip pat edukatorės atmintin įsirėžė tai, kaip mergvakarį šventė Argentinos lietuvė: „Ypatingas susitikimas įvyko pernai lapkritį. Tekinome lietuvaitę, gyvenančią Argentinoje. Atvyko ir jos mama“, – apie jausmingas mergvakario edukacijas pasakojo muziejininkė.
