Manoma, kad paukščiai išskrenda svetur tik vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, tačiau dalis paukščių palieka Lietuvą jau birželio viduryje, tarp jų – varnėnai. Ornitologas Gediminas Petkus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako, kad varnėnų tikslas Lietuvoje yra užauginti vaikus. O jei šie užauginti – pats laikas kelti sparnus į Pietus.
Ornitologas pastebi, kad sodininkai neteisingai kaltina varnėnus, neva šie nulesa vyšnias ar trešnes. „Pyksta žmonės, kaltina varnėnus, ant medžių visokius keistus dalykus kabina. Tačiau iš tiesų mūsų varnėnai nieko neparagauja ir patys pirmieji išskrenda iš Lietuvos“, – tikina ornitologas.
Kur išskrenda varnėnai? O gi ten pat, kur ir patys lietuviai keliauja – į Didžiąją Britaniją, Belgiją, šiaurinę Prancūzijos dalį.
„Dabar būtent ir galime pamatyti varnėnų būrelius, besirengiančius kelionei. Būriuojasi tėveliai, kartu su jaunikliais, – sako G. Petkus. – Visi jie ieško maisto ir skrenda.“
Vieni palieka, kiti atvyksta – varnėnus Lietuvoje pakeis iš Skandinavijos atskrisiantys paukščiai. Gamtininkas sako, kad varnėnai rastų jiems mėgstamo maisto ir mūsų šalyje, tačiau yra nenugalimas instinktas traukti į Pietus.
„Į Lietuvą atskris šiauriniai paukščiai iš Skandinavijos šalių, Estijos, Rusijos šiaurės. Tai štai šie paukščiai jau tikrai les mūsų vyšnias ir jomis maitinsis“, – pasakoja pašnekovas.
Ornitologas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu varnėnus stebėti yra įdomu dėl to, kad galima matyti akivaizdžius suaugusiųjų ir jauniklių skirtumus. Pasak G. Petkaus, jaunikliai ne tik atrodo didesni, bet dar ir yra puikus tėvų reketuotojai.
„Atkreipkite dėmesį, kaip greitai varnėnai vaikšto. Jie turi aštrius snapus, kaip peiliukus ir atrodo, kad šie paukščiai kaip kokios vaikščiojančios siuvamosios mašinos, – šypsosi gamtininkas. – Jie labai greitai beda į žolę ar veją savo snapelius ir taip ieško ten vabzdžių.
O štai mažyliai reketuoja suaugusiuosius! Jie prašo tėvų, kad juos maitintų, nes jie tą įprotį atsinešę iš inkilų. Tėvai juos maitina, o jaunikliai šokinėja aplinkui. Beje, jaunikliai optiškai atrodo netgi stambesni už savo tėvus, nes yra rudos matinės spalvos – ne taip, kaip suaugę: blizgūs, taškuoti, margi, ypač patinai, kurie dar ir su geltonais snapais.“
Taigi, šiuo metu varnėnai gyvena šeimyniniais rūpesčiais. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pats varnėnų išskridimo pikas bus liepos mėnesį.
„Tuomet į orą kils tūkstančiai varnėnų. Ventės rago žieduotojai tuomet kasdien jų sužieduos po tūkstantį ar net kelis. O dabar, atkreipkime dėmesį, jei automobiliu pavažiuojame tolėliau nuo miesto, galime pamatyti ant elektros linijų kažkokius karoliukus – tupinčius paukštukus. Tai čia ir bus varnėnai.
Jei sustosime ir pakelsime galvas aukštyn, pamatysime gražias formas danguje atliekančius paukščius. Tai taip pat bus varnėnai, nes jie vieninteliai būriais taip virtuoziškai ir sinchroniškai įvairius judesius danguje atlieka. Šis procesas dar vadinamas murmuracija. Tai tokius įspūdingus veiksmus danguje šiuo metu galime pamatyti“, – intriguoja ornitologas G. Petkus.
LRT.lt primena, kad varnėnai nuo seno Lietuvoje vadinami špokais arba šnekučiais. Tai žvirblinių genties paukščiai. Lietuvoje gyvena Sturnus vulgaris vulgaris porūšis. Tradiciškai tai migruojanti rūšis ir į Lietuvą paprastieji varnėnai parskrenda maždaug per vadinamąją kovarnių dieną – kovo 4 d., bet dėl praėjusio amžiaus pabaigoje prasidėjusio pasaulinio klimato atšilimo ši parskridimo data gali kisti.
Varnėnai gyvena gyvenvietėse, pamiškėse, soduose, laikosi šalia žmogaus. Atšilus orui rytais ir vakarais grupelėmis čiulba medžių viršūnėse, ant inkilų, antenų, stulpų. Aktyviausiai čiulba patinai, garsas primena plakimą. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose. Jį iškloja šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis. Peravietė būna ne toliau kaip už dviejų kilometrų nuo pagrindinių maitinimosi plotų. Varnėnai susiporuoja visam gyvenimui – poros pastovios.
Pasaulinio klimato atšilimo laikais paprastųjų varnėnų perėjimo laikas Lietuvoje yra susijaukęs. Vienos poros jau sudėtus kiaušinius perėti pradeda balandžio viduryje, o kitos poros gegužės pradžioje dar tik suka lizdus. Deda penkis-šešis melsvus kiaušinius. Peri 14 dienų. Po 21 dienos jaunikliai palieka lizdą. Kai kurios paprastųjų varnėnų poros Lietuvoje peri net du kartus per vasarą, nors šiai rūšiai tai nėra būdinga. Jau dabar dalis varnėnų populiacijos žiemoja Lietuvoje.
Pokalbį su ornitologu šia tema žiūrėkite laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
