Kurį laiką su močiutės gėlynais asociacijas kėlę bijūnai išgyvena renesansą – dabar tai vienas populiariausių floristų pasirinkimų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo kuratorė Žibutė Baškienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ bijūnų mylėtojus ragina suskubti ir jau šį savaitgalį atvykti į Kauną pasigrožėti į madą sugrįžtančių gėlių žydėjimu.
Didžiausią Lietuvoje bijūnyną galima rasti Kaune, o tiksliau – VDU Botanikos sode. Čia galybė bijūnų lankytojus stebina ne tik savo spalvomis, bet ir kvapais bei žiedų dydžiais.
Pasak Botanikos sodo kuratorės Ž. Baškienės, šaltas ir drėgnas pavasaris gausiai pamaitino bijūnų šaknyną, tad, nepaisant sausų birželio orų, šios gėlės vandens nestokoja. Anot pašnekovės, šilti orai paskatino greitesnį, nei įprasta, bijūnų žydėjimą.
„Bijūnai pražydo visa savaite anksčiau nei jiems būdinga, – tikina VDU Botanikos sodo kuratorė. – Ankstyvosios veislės pražydo kartu su vidutinėmis. Greitai pražys ir pačios vėlyviausios veislės.“
Ž. Baškienė ragina visus bijūnų mylėtojus suskubti ir jau šį savaitgalį atvykti į botanikos sodą, mat anksčiau pražydusios gėlės anksčiau ir nužydės. Pasak pašnekovės, šiuo metu žydi didžiausios bijūnų kolekcijos, o jų VDU Botanikos sode – net 700 rūšių!
„Šiuo metu mus labai džiugina lietuviška bijūnų veislė „Vakaris“, vedanti didelius žiedus ir ilgai žydinti. Ji pražydo netgi anksčiau už bijūnų veislę „Maironis“. O štai lankytojai labiausiai žavisi kita lietuviška bijūnų veisle – „Garbė motinai“. Šie bijūnai ilgai žydi, pati gėlė yra kompaktiška. Žinoma, turime ir užsienio selekcininkų išvestų bijūnų veislių“, – tikina botanikos sodo kuratorė.
Pasak Ž. Baškienės, didelis ir gražus žiedas nebūtinai išsiskirs ir intensyviu bei maloniu kvapu. „Dauguma tuščiavidurių žiedų bijūnų kvepia ne itin maloniai, – šypsosi ji. – Maloniausiai kvepia baltų žiedų veislių bijūnai. Lankytojai sako, kad kvapas jiems primena pakalnutes. Iš lietuviškų labai skaniai kvepia „Garbė motinai“, o „Freda“ – dar kvapnesnis žiedas.“
Anot gėlininkės, bijūnai nėra lepi gėlė – mėgsta vidutinio sunkumo dirvožemį ir saulėtas vietas. Svarbiausiai, pasak Žibutės, kad bijūnų nepasodintume per giliai.
„Jei pasodinsime per giliai – greičiausiai tiesiog nežydės. Geriausia bijūnus sodinti nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio. Dažno persodinimo ši gėlė nemėgsta“, – patarimais dalijasi VDU Botanikos sodo kuratorė.
Ž. Baškienė pastebi, kad ne tik bijūnai, bet ir kitos Lietuvos etnografinio darželio gėlės grįžta į madą. „Renesansą išgyvena ir jurginas, ir bijūnas, ir sinavadas, ir pentinius, – vardija pašnekovė. Visos šios gėlės grįžta į mūsų sodybas. Tam įtakos turėjo ir prieš kiek laiko įvykęs kaimo turizmo sodybų bumas. Bijūną vis labiau pamėgsta įvairiems renginiams, šventėms.“
Pašnekovės teigimu, jei norime bijūną skinti ir pamerkti vazoje, tą geriausia daryti ankstyvą rytą. Jei norime, kad nenukentėtų gėlės keras, bijūną Žibutė pataria skinti trumpu kotu.
„Jei pamerksime ir kasdien keisime šaltą vandenį, trumpinsime kotą, tada bijūno žiedas mus džiugins apie penkias dienas. Kiti sako, kad ir ledukus į vandenį deda, kad tik gėlė ilgiau gyvuotų. Neskintas bijūnas žydi maždaug savaitę“, – pasakoja VDU Botanikos sodo kuratorė Žibutė Baškienė.
LRT.lt primena, kad bijūnai, liaudiškai vadinami panavijomis, pinavijomis ir pivonijomis, garsėja ilgaamžiškumu – jų krūmai išgyvena dešimtis metų. Šiandieną pasodintas bijūnų krūmas džiugins ne tik jus, jūsų vaikus, bet, tikėtina, ir anūkus.
Populiariausios lietuviškų bijūnų veislės „Maironis“, „Freda“, „Darius ir Girėnas“, „Onos Skeivienės vėlyvasis“, „Žilvinas“, „Elena“, „Rytas“, „Kastytis“, „Ona“, „Jadvyga“, „Ramunis“, „Vakaris“, „Danutė“, „Jonas“, „Tadas“ ir „Regina“ įtrauktos į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą bei tarptautinį veislių registrą „American Peony Society“.
Net 19 lietuviškų bijūnų veislių išvedė visą darbinį gyvenimą Kauno botanikos sode išdirbusi Ona Skeivienė. Garsi agronomė gėlininkė net 40 metų vadovavo Kauno botanikos sodo Dekoratyvinių augalų skyriui.
Reportažą iš VDU Botanikos sodo apie bijūnus žiūrėkite laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
