Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Devynmetis Gerardas pakalbindavo kiekvieną varlę. Pasak ukmergiškio, vaikystėje jis buvęs nesuprastas, todėl ir stojęs egzotiškų augintinių pusėn. Iki šiandien jis įrodinėja, kad šie gyvūnai – puikūs draugai, jeigu išmanai jų elgesį ir gerbi prigimtinius poreikius.
„Nuo to viso gaudymo, dėjimo į stiklainiukus... nusprendžiau, kad jau norėčiau egzotiško gyvūno. Ukmergėje yra tokia parduotuvė, kur būdavo gyvačių. Ten matydavau tokį didžiulį žaltį ir visada galvodavau – nerealu, kaip aš to noriu! Tai tas žalčiukas buvo mano pirmasis gyvūnas. <...> Dabar yra iš viso 5 gyvatės, 2 driežai, 2 tarantulai, skorpionas, papūga, sraigė, gyvalazdės“, – pasakoja G. Paškevičius.
Egzotinių gyvūnų žinovas pripažįsta, kad jo pomėgis – priklausomybė: įsigijus vieną egzotišką gyvūną, iškart atsiranda noras įsigyti kitą. Tačiau jis į šį pomėgį žiūri atsakingai ir tautiečius kaltina paviršutiniškumu. Apsisprendus auginti bet kurį šaltakraujį ar voragyvį, labai svarbu domėtis jo kilme, gyvenimo sąlygomis ir įvertinti savo galimybes.
Daugiau apie tai – Simonos Stanapėdytės reportaže.
