Artėjanti vasara – metas, kai dažniau leisime laiką lauke, tačiau pievose, parkuose ir miškuose ne tik pramogos, grybai ir uogos, bet ir erkės, o kartu ir jų platinamos ligos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė daktarė Auksė Mickienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ aiškina, kaip žmogaus gyvenimą gali pakeisti erkinio encefalito virusas ir kuo naudingas skubus erkės ištraukimas.
Geriausiai erkių aktyvumą išmano entomologai, o gydytojai dažniausiai susiduria su nuo erkių nukentėjusiais pacientais. Profesorė tikina, kad erkių pikas dar neprasidėjo, tačiau pirmųjų ligonių jau sulaukta.
Daktarė pastebi, kad neretai žmonės naudoja liaudiškus patarimus, kaip geriau ištraukti į kūną įsisiurbusią erkę. Infekcinių ligų klinikos vadovė patikina, kad visi liaudiški metodai nėra geri ir čia pat pataria, kaip lengvai ir greitai ištraukti šį mūsų šalyje itin paplitusį parazitą.
„Erkę reikia suimti pincentu arba panašiu daiktu kaip galima arčiau odos ir ištraukti staigiu judesiu. Svarbiausia, kad prieš tai nereikia tepti jokiais aliejais ir nenaudoti jokių kitų žmonių išgalvotų metodų. Ne. Ją reikia ištraukti tokią, kokią randate ir būtinai staigiu judesiu. Po to būtina tą vietą dezinfekuoti“, – dėsto LSMU daktarė.
Taip pat skaitykite
Kartais taip nutinka, kad neištraukta lieka erkės galvutė. Tai, pasak pašnekovės, gyventojams sukelia didelį nerimą. Tačiau profesorė ramina, kad odoje likusi erkės galvutė užkrėsti žmogaus jau nebegali.
„Jeigu erkės kūnelis jau yra nuimtas, tai ji užkrėsti jau nebegali. Jei užkrėtė, tai užkrėtė tada, kada buvo visa, – tikina pašnekovė. – Į pasilikusią erkės galvutę reikėtų žiūrėti kaip į rakštį. Sunerimti ir kažką daryti reiktų tik tada, jei ta vieta pradėtų pūliuoti ar įvyktų uždegimas. Įprastai ji pasišalina iš odos savaime. Žinoma, geriausia būtų ištraukti visą erkę su galvute.“
Paklausta, kaip atpažinti, kad erkė perdavė žmogui Laimo ligos užkratą, profesorė sako, kad 80 proc. užsikrėtusiųjų visų pirma tai pasireiškia odos uždegimu. Pasak jos, toje vietoje, kur buvo įsisiurbusi erkė, atsiranda raudona dėmė.
„Kartais raudona dėmė atsiranda ir nepastebėjus erkės. Tai būtina įsidėmėti. Net pusė visų sergančiųjų Laimo liga erkės įsisiurbimo nebūna matę“, – pabrėžia ir įspėja gydytoja.
Jei atsiranda minėta raudona dėmė, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Pasak A. Mickienės, specialistas apžiūrės, kaip dėmė atrodo ir paklaus paciento, kokiomis aplinkybėmis ji atsirado: ar buvo įsisiurbusi erkė, ar buvo sudarytos sąlygos tam įvykti, pavyzdžiui, leistas laikas gamtoje.
„Jei gydytojui atrodys, kad tai panašu į Laimo ligos pirmąją stadiją, tada bus paskirtas gydymas, kuris yra išties labai efektyvus, – tikina LSMU profesorė. – Labai verta žinoti, kad 80 proc. visų Laimo ligos atvejų yra būtent žiedinė eritema (patologinį odos paraudimą ribotame plote dermatologai vadina eritema (iš graikų erythros – raudona), o žiedinė eritema arba žiedinė (iš lot. annulus – žiedas) yra ne liga, o odos bėrimo tipas su sunkia židinine hiperemija – LRT.lt).
Jeigu žmogus nesikreipia ir negydo atsiradusio paraudimo, tuomet užkrato sukėlėjai iš karto patenka į kraują bei pažeidžia kitas organizmo sistemas. Taip pat medikė informuoja, o kartu ir įspėja, kad maždaug 20 proc. užsikrėtusiųjų paraudimas gali taip ir neatsirasti, tačiau sukėlėjai vis tiek pateks į kraują ir kitas organizmo vietas.
„15 proc. pacientų pažeidžiama nervų sistema ir kiek rečiau – sąnariai. Tai yra klinikiniai simptomai. Juos gali įvertinti ir nustatyti, kad tai Laimo liga, gydytojas specialistas. Jei per mėnesį nuo galimo kontakto su erkėmis atsirado neurologiniai simptomai arba sąnarių pažeidimo simptomai, būtina kreiptis į infekcinių ligų gydytoją“, – nedelsti ragina A. Mickienė.
Dar svarbus faktas, kurį turi žinoti kiekvienas, dėsto profesorė, yra tas, kad jei erkė ir užkrėtė žmones Laimo ligos sukėlėjais, tik maža dalis jų suserga. „Dažnu atveju imuninė sistema pagamina antikūnus ir tuo viskas pasibaigia, – sako LSMU profesorė. – Prieš dešimtmetį klinikoje atlikome labai gerą mokslinį tyrimą, po kurio nustatėme, kad Kauno regione 20 proc. žmonių turi Laimo ligos antikūnus, nors niekada šia liga nesirgo. O žmonių grupėje virš 56 metų, kurie ilgą laiką gyvena užterštame endeminiame regione, tokių antikūnų turinčių žmonių fiksuota daugiau kaip 40 proc. Taigi, kraujo tyrimai nėra pagrindinis kriterijus Laimo ligos diagnostikoje.“
Dar viena pavojinga ir labai klastinga viruso sukeliama liga, susijusi su erkių įsisiurbimu, yra erkinis encefalitas. Ši liga, kitaip nei Laimo, neturi specifinio gydymo, įspėja daktarė.
„Laimo ligai mes turime antibiotikus, ją galime valdyti, kontroliuoti ir išgydyti. Deja, su erkiniu encefalitu yra kitaip. Jis pasireiškia karščiavimu ir nervų sistemos pažeidimų simptomais: galvos skausmais, svaigimu, silpnumu, rankų drebuliu, pykinimu, vėmimu, vangumu ir panašiai. Čia jau reikalingas stacionarus gydymas, reikalingos tam tikros intervencijos, kad ligą patvirtintume“, – pasakoja pašnekovė.
A. Mickienė pabrėžia, kad erkinis encefalitas yra sunkiai gydoma liga, neretai paliekanti pacientams ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Čia pat medikė primena skiepus, kurie, anot jos, itin veiksmingai leidžia išvengti šios itin klastingos ligos.
„Liga tikrai yra sunki, ūmioje fazėje. Nemažai daliai, 7 proc. žmonių, prireikia reanimacijos gydymo. Apie 10 proc. ligonių išsivysto paralyžius. Sveikimas po šitos ligos yra ilgas ir daliai pacientų pasilieka ilgalaikės pasekmės, – įspėja ji. – Tačiau geroji žinia yra tai, kad nuo erkinio encefalito labai sėkmingai apsaugo skiepai. Taigi, šitos ligos mes galėtume neturėti arba turėti jos žymiai mažiau, jei skiepytųsi kuo daugiau žmonių.“
Taip pat skaitykite
Besimėgaujančius laisvalaikiu gamtoje profesorė pataria išlikti budrius ir, pastebėjus įsisegusią erkę, ją nedelsiant traukti. Pasak jos, toks ankstyvas erkės ištraukimas padės apsisaugoti nuo Laimo ligos, tačiau, deja, nuo erkinio encefalito – ne. Nuo šios ligos geriausia prevencija yra vakcinacija.
„Jei jau taip atsitiko, kad ilsintis gamtoje įsisegė erkė, ją reikia kuo greičiau nuimti. Greitas erkės nuėmimas yra labai gera Laimo ligos profilaktika. Anksti nuėmus erkę, net jei ji buvo užkrėsta, ji nesuspės perduoti Laimo ligos sukėlėjų. Tai ankstyvas erkių ištraukimas yra labai skatinamas. Tačiau tai neapsaugo nuo erkinio encefalito, nes jeigu jau erkė turi tą virusą, tai ji iš karto tą užkratą atiduoda žmogui, nesvarbu, ar ji buvo įsisegusi minutę, dešimt, valandą ar tris dienas.
Nuo erkinio encefalito, deja, ankstyvas erkių nurinkimas neapsaugo. Geriausia prevencija nuo šitos ligos yra vakcinacija“, – itin aktualiais patarimais mėgstantiems laisvalaikį leisti gamtoje dalinasi LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė daktarė Auksė Mickienė.
Visas pokalbis su LSMU profesore A. Mickiene apie prevenciją nuo erkių – LRT mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
