Specialiai dresuoti šunys gali suteikti neįkainojamą pagalbą negalią turintiems žmonėms. Keturkojai padeda atlikti kasdienius darbus – pavyzdžiui, nustatytu laiku paduoti vaistus, įspėti apie artėjantį epilepsijos priepuolį, iškviesti pagalbos tarnybas.
Ajana Lolat – pirmoji Lietuvoje sulaukusi individualią pagalbą galinčio suteikti šuns. Šis šuo – vokiečių aviganė Mulan. Ją ir kitus šunis pagalbininkus paruošti padeda tarnybinės šunininkystės klubo vadovas, kinologas Vaidotas Glodenis.
Kaip LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako A. Lolat labdaros ir paramos fondo vadovė A. Lolat, šuo pagalbininkė Mulan tapo ne vien keturkoju draugu, bet ir iš esmės pakeitė moters gyvenimą.
„Pirmas dalykas, aš psichologiškai sustiprėjau. Išėjau iš socialinės įmonės, kur mane ganėtinai išnaudojo, pradėjau dirbti sau. Įstojau į doktorantūrą ir dabar esu Gineso rekordininkė“, – džiaugiasi pašnekovą. Ji pasiekė Gineso rekordą nuėjusi 15 kilometrų per mažiau nei 10 valandų.
V. Glodenis teigia be Mulan ruošiantis dar keturis šunis pagalbininkus – vokiečių aviganį, du labradorus retriverius ir vipetą. Vis dėlto pasak kinologo, ne visos veislės yra tinkamos darbui su žmonėmis.
„Yra tam tikros veislės, kurios naudojamos pasaulyje kaip asistentai. Atsižvelgiama į šuns tam tikras ypatybes, psichologiją, elgesį, paskirtį ir taip toliau“, – teigia specialistas.
Anot jo, pasaulyje yra sukaupta šunų asistentų ruošimo patirtis, tik Lietuvoje šioje srityje žengiami pirmieji žingsniai.
Mulan sugeba atlikti daug buityje reikalingų darbų, tikina pašnekovai.
„Pradedant nuo to, kad gali nuimti kojines, jei žmogui yra nepatogu, baigiant tuo, kad gali atidaryti šaldytuvą, pagal komandą išjungti šviesą, atnešti įvairius daiktus jų nesugadinant“, – vardija kinologas.
Šunį asistentą paruošti užtrunka maždaug trejus metus, o per vienerius galima tik išmokyti jį pagrindų, teigia specialistas. Mokymą komplikuoja ir tai, kad mokymo periodą keturkojis bręsta, per tą laiką gali net paaiškėti, kad jis nėra tinkamas šiam darbui.
Dalis į šunis asistentus vis dar žiūri skeptiškai
A. Lolat atkreipia dėmesį, kad net dalis neįgaliųjų į galimybę turėti šunį asistentą žiūrėjo skeptiškai. Tai, anot A. Lolat, yra ir bendro visuomenės požiūrio į neįgaliuosius pasekmė.
„Čia yra mūsų šalies ir Rytų Europos problema, kad apskritai žmonės su negalia yra klipata. Pavyzdžiui, kiek jūs matėte, kad žmonės su negalia būtų laidų vedėjai, teisininkai, medikai? Mes tiesiog tokių dalykų neįsivaizduojame. Ir kai tu pasakai, kad šunį laikysi, jie sako – tu, vaikas, atsipeikėk. <...> Mes gyvename tokioje aplinkoje, kur niekas neįsivaizduoja, kad mes kažką galime“, – sako labdaros ir paramos fondo vadovė.
Šuns pagalbininko statusas Lietuvoje dar nėra įteisintas įstatymu. Nors siūlymą tai padaryti Seimo narys Justas Džiugelis pateikė prieš gerus pusantrų metų, korekcijos įsigalioti turėtų tik kitų metų liepą.
