Etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė-Briedelienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svečiuose Nomeda“ pasakoja apie jos karjeros kelią nuo vestuvių planuotojos darbo iki tapimo etiketo eksperte bei įveiktas baimes kalbėti viešai. Pašnekovė etiketą mato kaip kasdienio gyvenimo pagalbininką ir priemonę funkcionuoti gyvenime paprastu būdu – išmanant kaip ir kada bendrauti ir kaip elgtis.
Kai dėl koronaviruso pandemijos sustojo vestuvių planavimo veikla, I. Sapagovaitė-Briedelienė sako nenorėjusi užsidaryti namuose ir tiesiog nieko nedaryti. Etiketas mano gyvenime buvo jau senokai, tačiau visada turėdavau pasiteisinimą, kad neturiu laiko tuo rimčiau užsiimti, nes turiu savo vestuvių planuotojos veiklą, prisimena ji.
„Niekada apie tai (užsiimti etiketo konsultacijomis, patarimais – LRT.lt) negalvojau ir niekada neplanavau su tuo nieko daryti, – prisipažįsta dabar jau save etiketo eksperte vadinanti moteris. – Tačiau kai sustojo visos mano veiklos, pagalvojau, kad geresnio laiko pradėti tuo užsiimti turbūt ir nebus. Tas mano šuolis nuo pradėjimo kalbėti apie etiketą iki to momento, kai tai tapo mano darbu ir dabartine mano karjera, užtruko gana trumpai ir buvo būtent tada, kai visi sėdėjome namie.“
Su vyru susižvalgėm ir abu nutarėm, kad tikrai čia darysime vestuves be jokių kalbų.
Pernai ilgus metus vestuvių planavimu užsiėmusi Indrė pati atšoko savąsias. Moteris linksmybėms pasirinko Kaune, Petrašiūnuose, dar nedaug kam atrastą unikalią renovuotą stalinistinės architektūros erdvę.
„Taip jau sutapo, kad mūsų vestuvės ir šitos vietos atsiradimas buvo beveik tuo pačiu metu. Kai mes atvažiavome čia pirmą kartą ir pamatėme šitą vietą, pasakėme „taip“. Ji buvo dar visiškai naujai renovuota, niekas prieš tai čia dar nieko nebuvo rengęs. Su vyru susižvalgėm ir abu nutarėm, kad tikrai čia darysime vestuves be jokių kalbų“, – šypsodamasi prisimena daugybę vestuvių kitiems suplanavusi moteris.
Vėliau pastebėjau, kad be to, jog man tai be galo patinka, dar ir kitiems tai yra labai reikalinga.
Prieš 7-8 metus buvo gan keista ir nauja vestuves organizuoti senoviniuose kluonuose ar dvarų garažuose, savo ankstesnę veiklą prisiminusi sako pašnekovė. Pasak jos, dabar tokios erdvės jau nieko nebestebina.
„Gal dėl to man ir sekėsi ta veikla, nes aš, turbūt, buvau viena iš pirmųjų, kuri pradėjo vestuves organizuoti būtent tokiose neįprastose vietose, – sako I. Sapagovaitė-Briedelienė. – Specialiai tam vietų nemedžiodavau, jokių specialių turų po Lietuvą nedarydavau, tačiau jei savaitgalį kažkur važiuodavau ir pamatydavau įdomią vietą, tai ją įsitraukdavau į savo sąrašus, kur galima būtų surengti vestuves.“
Man (koronaviruso – LRT.lt) pandemija buvo pats geriausias dalykas, nutikęs mano gyvenime, šypsodamasi tvirtina Indrė, šiuo metu turinti daugiau kaip 50 tūkst. sekėjų savo socialiniuose tinkluose. Moteris įsitikinusi, kad pandemijos laikas buvo itin geras visiems, norėjusiems kažką kurti socialinėje erdvėje.
Aš buvau tam nelabai pasiruošus, nes save, gal kvailokai skambės, bet priskiriu prie tos senesnės kartos, kuriai nėra įprasta su telefonu vaikščioti: save filmuoti, kalbėti į kamerą, kiekvieną dieną „kalti“ kažką apie savo gyvenimą.
„Aš kurį laiką pati didelėm akim žiūrėdavau į tuos skaičius ir galvojau: „aš nesuprantu, kaip čia tai vyksta?“. Aš buvau tam nelabai pasiruošus, nes save, gal kvailokai skambės, bet priskiriu prie tos senesnės kartos, kuriai nėra įprasta su telefonu vaikščioti: save filmuoti, kalbėti į kamerą, kiekvieną dieną „kalti“ kažką apie savo gyvenimą. Man reikėjo padirbėti ties visais šitais reikalaus, išmokti visų pirma tą daryti ir dar jausti komfortą bent jau kažkokį. Gavosi kaip gavosi. Vėliau pastebėjau, kad be to, jog man tai be galo patinka, dar ir kitiems tai yra labai reikalinga“, – džiaugiasi sėkmingai savo naują veiklą atradusi etiketo specialistė.
Indrė iš pradžių sako skeptiškai vertinusi etiketo žinių perdavimo kitiems aktualumą. Pasak jos, neretai susimąstydavo, ar kažkam šiais laikais to tikrai reikia? Juk etiketas dažnam išgirdusiam apie tai asocijuojasi su tarsi jau praėjusios kartos tam tikru rafinuotu gyvenimo būdu, sako I. Sapagovaitė-Briedelienė, prisimindama vaikystę, kuomet močiutei, laukiančiai svečių, padėdavo serviruoti stalą.
Koronaviruso pandemija įnešė labai daug naujų taisyklių, kad ir apie bendravimą nuotoliniu būdu, kaip tai daryti.
Vis tik moteris pabrėžia, kad etiketas nėra vien tik apie gražiai sudėtus indus ar išstatytas taures ant stalo. Kėdės pristūmimas ar moters praleidimas yra asistavimas, o ne etiketas, tikina ji. Anot Indrės, etiketas visų pirma moko, kur ir kada reikia taikyti tam tikras gero ir mandagaus elgesio taisykles.
„Asistavimas Lietuvoje dar yra. Skandinavijos ir kitos Europos šalys yra labiau pažengusios lygių teisių srityje. Gali būti taisyklė, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje yra įprasta pirmiausia moterį praleisti, tačiau tai padarius Skandinavijoje gali būti priimta kaip įžeidimas.
Lietuvoje yra įprasta pirmiausia moterį praleisti, tačiau tai padarius Skandinavijoje gali būti priimta kaip įžeidimas.
Etiketas to ir moko – kur ir kokias taisykles verta taikyti. Ne visur jos vienodos, jos nuolat kinta. O ir koronaviruso pandemija įnešė labai daug naujų taisyklių, kad ir apie bendravimą nuotoliniu būdu, kaip tai daryti“, – sako buvusi vedybų planuotoja, etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė-Briedelienė.
Visą reportažą su etiketo eksperte I. Sapagovaite-Briedeliene žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Svečiuose Nomeda“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
