Nuo paauglystės kentęs agresyvios, paveldimos ir nepagydomos ligos vargus, kaunietis Tomas Vaičiūnas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ tikina šiandien besijaučiantis visiškai sveikas. Sveikatos mokslų universiteto lektorius, Gyvensenos medicinos studijų programos iniciatorius ir vadovas, išmanydamas ligų genezę, nesiliovė ieškoti išeities ir ją rado. Tomas yra pirmasis medikas Lietuvoje, pradėjęs garsiai kalbėti apie gyvensenos mediciną.
Mano kelionė į gyvensenos mediciną iš esmės prasidėjo nuo asmeninės patirties, pradėdamas pasakoti savo istoriją sako Tomas. Nepaisant mokslinio ir pedagoginio darbo Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LMSU), jis ir šiandien vis dar yra pacientas.
„12 metų. Tiek laiko man pavyksta valdyti ligą ar sutrikimą. Jos valdymas ir yra nulemtas to, kad pradėjau domėtis šita sritimi. Tai pakankamai jauna sritis, bet elementai yra puikiai žinomi. Mano asmeniniu atveju yra pakankamai bjaurus sutrikimas – kas žino, tikrai atpažins. Iš pradžių galvota – jautriosios žarnos sindromas, vėliau diagnozuota Krono liga. Tai yra autoimuninė liga, kuriai tikslinio arba rezultatyvaus gydymo kaip ir nėra. Yra tik simptomatikos mažinimo galimybės, algoritmai, šiandien taikomi Lietuvoje ir pasaulyje, bet tokio kaip gydymo, deja, nėra“, – pasakoja T. Vaičiūnas.
LSMU mokslininko kelionę sveikesnio gyvenimo link inspiravo itin bjauri ligos simptomatika. Tai yra nuolatinis skausmas ir visas 24 valandas per parą jauti, kad turi žarnyną, sako Tomas.
„Tai yra toks tikrai nemalonus jausmas, neeliminuojant ir tai, kad kiekvieną dieną jauti stiprius lygiųjų raumenų susitraukinėjimus, kurie lydimi milžiniško skausmo. Tokio skausmo, kad tu net prarandi sąmonę!, – tikina pašnekovas. – Buvo ne vienas atvejis, kai teko ankstyvoj paauglystėj ne kartą atsidurti dėl to ligoninės stacionare.
Tu negali normaliai judėti, negali normaliai turėti darbinių santykių, nes tu visuomet esi skausme. Gyvenimo kokybės nėra, džiaugsmo nėra, nes tu visuomet turi galvoti, ką dedi į burną.
Dėl tokių sutrikimų gyvenimo kokybės absoliučiai nelieka – tu negali normaliai judėti, negali normaliai turėti darbinių santykių, nes tu visuomet esi skausme. Gyvenimo kokybės nėra, džiaugsmo nėra, nes tu visuomet turi galvoti, ką dedi į burną. Ir net kai pagalvoji, ką dedi į burną, ir tai organizmas sureaguoja.“
Gyventi tokiame pragare buvo per sunku, todėl Tomas aktyviai ieškojo pagalbos, apie ligą atvirai kalbėjo ir su kolegomis. Vyro gyvenimas pradėjo keistis po vienos konferencijos, kur visai to nesitikėdamas jis sulaukė itin vertingo patarimo.
Ir visiškai „užnulinau“ pieno gaminius. Absoliučiai visus. Pirmas rezultatas buvo jau po dviejų-trijų savaičių. Ir tas rezultatas buvo ne tai, kad subjektyviai jaučiamas, bet ir objektyviai matomas.
„Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) pristačiau pranešimą. Nulipau po pranešimo ir aplankė tas eilinis milžiniškas spazmas. Matyt, dėl jaudulio. Žarnyno reakcija buvo didelė. Ir aš atsisėdau šalia tokio profesoriaus imunologo. Jis klausia: „Tomai, kas nutiko? Tu visas baltas.“ Atsakiau, kad turiu problemų su žarnynų, tokia ir tokia liga. O jis sako: „žinai, nesu tos srities ekspertas, skaitau daug mokslinės literatūros ir randau straipsnių, kur rašoma, kad prie dirgliosios žarnos sindromo ar prie autoimuninio tipo žarnyno sutrikimų pieno gaminių sumažinimas arba atsisakymas gali turėt labai didelės teigiamos įtakos“.
Tuo metu išklausiau. Galvoju: ai, čia eiliniai tie patys spėliojimai. Ko aš tik nesu išbandęs. Ir praėjo gal keletas savaičių, kai vėl aplankė milžiniškas spazminis skausmas. Tuo metu, pamenu, buvau komandiruotėje, guliu viešbuty ir galvoju: na, kodėl gi nepabandžius, o kas gi nutiks? Pabandom! Ir visiškai atsisakiau pieno gaminių. Absoliučiai visų. Pirmas rezultatas buvo jau po dviejų-trijų savaičių. Ir tas rezultatas buvo ne tai, kad subjektyviai jaučiamas, bet ir objektyviai matomas“, – sako LSMU lektorius.
[...] jie turi atskirą korpusą, vadinamą „Lifestyle medicine unit“ (liet. Gyvensenos medicinos skyrius – LRT.lt), kur kontroliuojamoje aplinkoje tris savaites pacientus [...] moko, kaip teisingai valgyti, kaip teisingai judėti ir kaip teisingai mylėti save ir savo aplinką.
Teigiamais rezultatais negalėjo atsistebėti ir pats Tomas. Sveikatos pagerėjimas buvo akivaizdus, todėl vyras nusprendė labiau pasidomėti mitybos poveikiu. Gyvensenos medicinos specialistas, drauge su kolegomis, į Lietuvą pradėjo kviesti garsiausius pasaulio tos srities profesionalus.
„Lietuvos sveikatos mokslų universitete 2014 metais pirmą kartą apsilankė garsus pasaulio mokslininkas Caldwell Esselstyn (garsus amerikiečių gydytojas, mokslininkas, rašytojas, buvęs olimpinio irklavimo čempionas, kurio sudarytos dietos laikėsi buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, o jo patarimų paklausęs Niujorko meras išsigydė diabetą – LRT.lt), kuris labai daug klinikinių tyrimų ir darbo daro su kardiovaskuliarinių ligų pacientais. Jis organizuoja tokių pacientų gydymą ir nefarmakologinėm intervencijom kardinaliai keičia ligonių gyvenseną.
Tai reiškia, kad vienoje didžiausių kardiologinių klinikų pasaulyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) esančioje Klivlando klinikoje – jie turi atskirą korpusą, vadinamą „Lifestyle medicine unit“ (liet. Gyvensenos medicinos skyrius – LRT.lt), kur kontroliuojamoje aplinkoje tris savaites pacientus po kardiovaskuliarinių sutrikimų arba po operacijų kviečiasi ir tris savaites moko, kaip teisingai valgyti, kaip teisingai judėti ir kaip teisingai mylėti save ir savo aplinką“, – pasakoja T. Vaičiūnas.
Tarptautinėje konferencijoje Kaune išgirsta informacija specialistą dar labiau privertė susimąstyti apie kasdienių įpročių įtaką sveikatai. Ir tada jau, kaip pats sako, visa galva nėrė į gyvensenos mediciną bei pradėjo dar glaudžiau bendradarbiauti su garsiausiais Amerikos mokslininkais.
Šiandien prieš jus sėdintis pacientas Krono ligos simptomatiką pajaučia, ar jaučia, kad turi savo „draugą gyventoją“, gal tik kartą per metus. Ir tai ne visada.
„Svečias iš JAV pasiūlė susitikti, jau nuvykus į valstijas, su kitas gerai žinomais mokslininkais šioje srityje, pamatyti, kokius jie darbus atlieka, kad ten nėra kažkokios vudu magijos ar alternatyviosios medicinos, o ten iš tikrųjų – vien mokslu grįstos intervencijos, saugios, kontroliuojamos sveikatos priežiūros specialistų. Buvo norima parodyti, kokį tai gali turėti efektą, – sako LSMU lektorius. – Nutiko taip, kad 2015 metais teko perimti estafetę iš prof. Aurelijaus Verygos ir po susitikimų didelių Harvardo universitete, Jeilio universitete, Loma Lindos universitete inicijuoti tokios studijų programos atsiradimą mūsų sveikatos mokslų universitete Kaune.“
Gyvensenos medicinos programą Tomas inicijavo, daug prie jos dirbo, bet ir savęs nepamiršo – vis labiau keitė ir savo įpročius. Ar pasiteisino? Daugiau nei 100 procentų, tvirtina pašnekovas.
„Šiandien prieš jus sėdintis pacientas Krono ligos simptomatiką pajaučia, ar jaučia, kad turi savo „draugą gyventoją“, gal tik kartą per metus. Ir tai ne visada. Iš esmės, kas buvo kardinaliai pakeista, tai buvo mitybos įpročiai. Tai yra – kada ir kiek, o svarbiausia – ką. Tai šiuo atveju reikėtų žiūrėti ne į tai, kas buvo eliminuota iš kasdienės mitybos įpročių, bet tai, kas buvo įtraukta. Pats principas, kuris mano atveju man pačiam buvo labai naudingas, o šiandien gausybė tyrimų tą ir patvirtina ir prie kitų lėtinių sutrikimų, tai yra pilnos struktūros augalinio pagrindo mityba.
Čia labai svarbu pabrėžti – įtraukti pilnagrūdžiai. Ne tiesiog augaliniai produktai, bet pilnagrūdžiai. Ir kasdienės mitybos racione jie dominuoja. Tai man leido turėti tokį rezultatą, kurį turiu šiandien.
Manuoju atveju – praktiškai 90 proc. eliminuojant gyvulinės kilmės baltymus ir riebalus arba gyvulinės kilmės produktus. (Į mitybos racioną – LRT.lt) įtraukti pilnagrūdžiai produktai, vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos. Čia labai svarbu pabrėžti – įtraukti pilnagrūdžiai. Ne tiesiog augaliniai produktai, bet pilnagrūdžiai. Ir kasdienės mitybos racione jie dominuoja. Tai man leido turėti tokį rezultatą, kurį turiu šiandien“, – džiaugiasi Tomas.
Vis dėlto sveikesnio gyvenimo šalininkas pabrėžia, kad ne vien mityba lemia mūsų sveikatą. Yra ir daugiau gerą savijautą formuojančių veiksnių. Mityba, anot jo, lemia net tris ketvirtadalius viso teigiamo efekto, bet visi kiti komponentai – ne ką mažiau svarbūs.
Vaikščiojimas nuo taško A iki taško B, pajudėjimas su šuniuku lauke, judėjimas su vaikais kokia tai bebūtų forma – bent 30 minučių per dieną bet kokio tipo pajudėjimas yra būtinas!
„Kokie tie kiti? Tai visų pirma yra judėjimas, – tikina pašnekovas. – Mes nešnekam apie sportą, nešnekam apie rezultato siekimą. Tai yra tiesiog judėjimas, ką mes labai dažnai pamirštame. Dėl natūralių priežasčių. Sėdimas darbas, po darbo skubi į namus, judėjimo nėra, nes automobilyje ir t.t. Vaikščiojimas nuo taško A iki taško B, pajudėjimas su šuniuku lauke, judėjimas su vaikais kokia tai bebūtų forma – bent 30 minučių per dieną bet kokio tipo pajudėjimas yra būtinas!
Toliau – tam tikri psichoemociniai dalykai – perkratymas, tam tikrų prioritetų sudėliojimas ir kaip mes atliepiame į tai, kas aplink mus vyksta. Amerikiečiai savo klinikinėse patirtyse naudoja žodį „meilė“. Tai iš esmės šitas žodis apibūdina viską: meilę sau, aplinkai, meilę tam, kas vyksta su tavimi darbe.“
Mes link to einame su naujausiomis moderniausiomis technologijomis, bet ne technologijos problema yra, o mūsų pasirinkimas problema, ar ne? Kur tik patogiau, ten ir lendam, bet nepagalvojam, kokios yra to pasekmės.
Nesu batsiuvys be batų ir man svarbūs visi gyvensenos komponentai, teigia pašnekovas. Daug dėmesio Tomas skiria ir darbo bei poilsio aplinkai.
„Visą laiką stengiamės judėti miškingoje arba bent jau medžių apsuptoje aplinkoje. Kaune mes turime tokią galimybę. Ir ne vieną. Kaunas yra labai žalias miestas. Antra galimybė – pritaikyti savo aplinką maksimaliai tam, kad tu turėtum galimybę pajudėti. Mano darbo vietoje yra galimybė reguliuoti darbo stalo aukštį. Tai buvo sąmoningai siekiama ir padaryta. Tiek pandeminiu laikotarpiu, tiek popandeminiu, kai turėjau galimybę vesti nuotolines paskaitas, tai neretai jos būdavo einant. Tai vėlgi – galimybė pritaikyti savo aplinką tam gerbūviui, kurio tu sieki“, – pasakoja vyras, automobilį stengiantis specialiai palikti toliau nuo darbo vietos vien tam, kad būtų dar viena proga pajudėti.
Norime gyventi vis patogiau, tačiau, deja, ne viskas, kas šiandien sukuriama, yra naudinga, atkreipia dėmesį gyvensenos specialistas. Kartais to net nepastebėdami nueiname iki visiško absurdo, sako Tomas.
[...] kad sveikata kuo ilgiau būtų gera, būtum gyvybingesnis, energingesnis, dominuoja vis dėl to augalinio pagrindo pilnos struktūros mityba. Iš esmės mano namuose neegzistuoja gyvulinės kilmės produktų.
„Stebint aplinką tu matai, kad greitai ir kojų nebenaudosim. Tuoj sukursim kokias nors bionines kojas, kad savom eiti nebereikėtų. Nes juk vargas!, – pusiau ironizuoja pašnekovas. – Mes link to einame su naujausiomis moderniausiomis technologijomis, bet ne technologijos problema yra, o mūsų pasirinkimas problema, ar ne? Kur tik patogiau, ten ir lendam, bet nepagalvojam, kokios yra to pasekmės.“
Sveiką gyvenimo būdą pamėgęs Tomas visgi teigia nesąs kategoriškas ir kraštutinumų nemėgsta. Atvirai sako ir pats kartais suvalgantis ne tokių jau sveikų produktų ir dėl to savęs tikrai negraužia.
Vaikų tu nepriversi. [...] Bet namuose jie maitinasi tuo, kas yra namuose. Nueina į ugdymo įstaigas, pas draugus, į gimtadienius, jau renkasi tai, ką nori rinktis ir viskas.
„Viskam yra protingumo kriterijus – jeigu neįmanoma išvengti pas mamą namuose, švenčių metu, keliaujant, tai, be abejo, ir nevengi. Bet esmė ta, kad turint tam tikrus sutrikimus arba siekiant, kad sveikata kuo ilgiau būtų gera, būtum gyvybingesnis, energingesnis, dominuoja vis dėl to augalinio pagrindo pilnos struktūros mityba. Iš esmės mano namuose neegzistuoja gyvulinės kilmės produktų. Absoliučiai“, – tvirtina kaunietis.
Tomas neabejoja, kad sveikos gyvensenos įpročių svarbu mokyti ir vaikus. Tik pataria, nereikia dėl to eiti iš proto.
Prisigalvojame visko: per sudėtinga, per sunku, neturiu tam laiko ir t. t. Bet tik suriečia problema, kuri iš esmės sąlygoja diskomfortą gyvenime, staiga viskas pasidaro labai lengva.
„Vaikų tu nepriversi. Jie, kaip visi – dalyvauja ir kitoje socialinėje aplinkoje, susiduria su tais pačiais įpročiais, su kuriais susiduria visa likusi populiacijos dalis darželiuose, mokyklose.. Ir mes to nesiekiam, gink Dieve. Bet namuose jie maitinasi tuo, kas yra namuose. Nueina į ugdymo įstaigas, pas draugus, į gimtadienius, jau renkasi tai, ką nori rinktis ir viskas, – pasakoja T. Vaičiūnas. – Principas yra labai paprastas taikomas tiek sau pačiam, tiek mano aplinkoje – ten, kur galime patys daryti įtaką, renkamės sąmoningai, o ten, kur neturime galimybės rinktis, taikomės prie esamos situacijos. Ir viskas.“
Vis dėlto keisti įpročius sveikesniais ne visiems taip ir paprasta. Anot Tomo, ypač tiems, kurių nekamuoja rimtos ligos.
„Homo sapiens tuo ir įdomus, kad kai nieko neskauda ir nemato akivaizdžios pasekmės, daryti pakeitimą yra beprotiškai sudėtinga. Prisigalvojam visko: per sudėtinga, per sunku, neturiu tam laiko ir t. t. Bet tik suriečia problema, kuri iš esmės sąlygoja diskomfortą gyvenime, staiga viskas pasidaro labai lengva. Tai aš, deja, šaržuodamas ir sau tą patį taikau. Man buvo pakankamai paprasta, bet mano socialinei aplinkai buvo sunku tą priimti. Tam reikėjo laiko. Bet, vėlgi, aš labai buvau dėkingas jiems ir esu, nes kai jie pamatė, kad man yra kur kas geriau gyvenime, mano gyvenimo kokybė absoliučiai kardinaliai pasikeitė, tai jiems ir priimti mano pokyčius buvo kur kas paprasčiau.
Pirmiausiai kardinaliai keičiami mitybos įpročiai. Antra – siekiama pritaikyti judėjimą, t.y. bandoma išmokyti tiesiog tai, ką žmonės, deja, yra pamiršę – tiesiog judėti [...] Ir trečias komponentas – didelis dėmesys meilei arba tam psichoemociniam gerbūviui.
Aš šiandien, palyginti su mano padėtimi prieš keičiant mitybą, valgau mažiausiai tris ketvirtadalius daugiau maisto produktų, nei vartojau iki tol. Mano spektras skonių, atradimų išsiplėtė iki negalėjimo. Sakykime, nuo klasikinės lietuviškos mitybos pereita prie mano minėtos, kur dominuoja vaisiai, daržovės, sėklos, tas skonių jūros atradimas yra kažkas neįtikėtino“, – atsisakius gyvulinės kilmės produktų atrastais naujais skoniais džiaugiasi LMSU lektorius.
Pasak sveikatos mokslų daktaro, gyvensenos medicina ypač išpopuliarėjo Amerikoje, taip pat Australijoje, kur jos metodai taikomi didžiausiose klinikose. Visur jie panašūs, visur nesudėtingi, tik bėda – žmogui per sunku patikėti jų veiksmingumu. Nes tiesos, pasirodo, yra labai paprastos.
Per mažai vartojam vaisių, daržovių, riešutų, sėklų. Per daug suvartojam perdirbtos raudonos mėsos.
„Yra trys pagrindiniai „rykliai“, kas yra taikoma žmonėms, norintiems pakeisti gyvenseną ir siekiantiems rezultato. Pirmiausiai kardinaliai keičiami mitybos įpročiai. Antra – siekiama pritaikyti judėjimą, t.y. bandoma išmokyti tiesiog tai, ką žmonės, deja, yra pamiršę – tiesiog judėti, pritaikyti savo aplinką bent kokiam paros racione pajudėjimui, – dėsto Tomas. – Ir trečias komponentas – didelis dėmesys meilei arba tam psichoemociniam gerbūviui.“
Sveikatos mokslų daktaras drąsina, dėl gyvensenos medicinos galime valdyti ne tik antrojo tipo diabetą, širdies ir kraujagyslių ar virškinimo ligas, bet ir onkologinius susirgimus. Pažvelgus į daugelio lietuvių kasdienę mitybą, Tomas sako, norisi stvertis už galvos. Jei nieko nekeisim, sveikatos prognozės gali būti liūdnokos, įsitikinęs mokslininkas.
Įtraukime į savo mitybą tai, ką gamta duoda daugiausiai ir matysime akivaizdų efektą ir pakankamai greitai.
„Per daug vartojame gyvulinės kilmės baltymų ir per mažai vartojame augalinės kilmės baltymų. Per daug suvartojam sočiųjų riebalų, t.y. blogųjų riebalų, per mažai suvartojam polinesočiųjų riebalų, t.y. gerųjų riebalų. Per daug suvartojam saldintų maisto produktų, per mažai suvartojame Omega-3, per daug – Omega-6 produktų. Per mažai vartojam vaisių, daržovių, riešutų, sėklų. Per daug suvartojam perdirbtos raudonos mėsos.
Neproporcingai per daug vartojame vaistinių preparatų. Tikriausiai pagrindinė žinutė yra ne tai, ką eliminuojame, o ko neįtraukiame į savo mitybos įpročius. Ir tas turi daugiausiai įtakos. Absoliučiai. Įtraukime į savo mitybą tai, ką gamta duoda daugiausiai ir matysime akivaizdų efektą ir pakankamai greitai“, – sako nuo vaikystės kankinusias ligas pažabojęs LSMU lektorius Tomas Vaičiūnas.
Reportažą apie mityba nepagydomą ligą įveikusį T. Vaičiūną žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
